“Fucking verta”

hmmmmmmmm……. grįžau neseniai iš vieno vakarėlio, studentų atstovybės gimtadienio, ir besiaudama batus pagalvojau “kokio velnio aš sukuosi gyvenime, kaip voverė rate?” Trys organizacijos ir avantiūra, į kurią pasiryžau nerti stačia galva, nesibaigiantys darbai, renginiai, straipsniai, kartais beprasmis lakstymas iš vienos vietos į kitą, bemiegės naktys ir šypsena all day long… kitaip gyventi nebemoku, o juk kažkada mokėjau. Viskas buvo labai paprasta: atsikeli, paskaitos, draugai, geras filmas ir baigiasi diena.

Kai manęs aplinkiniai paklausia, kam tu taip plėšaisi ir kokia tau nauda iš tų organizacijų? Pradedu ”dainuoti” gerai išmoktą dainelę apie naujus draugus, patirtį ir žinias, kurių negausiu “univere”. Bet tikriausiai nė karto taip ir nesusimąsčiau rimtai, kokio velnio aš lindau į tą galerą? Tikrai ne dėl pinigų, jų studentiškose organizacijose nė su žiburiu nerasi, tačiau sumanūs studenčiokai prasisuka ir be jų, iš patirties sakau  :)  Garbės? O ar ji šiais laikais dar vertinama ir reikalinga??!! Draugų? Žinoma, nauji įdomūs žmonės, su kuriais gali ir pablevyzgoti ir rimtai apie gyvenimą pakalbėti. Savirealizacija? Kas be ko, galimybė įgyvendinti savo idėjas, sumanymus, kurie būna kartais “totaly crazy”, kartais nerealiai genialūs

Tik šiandien suvokiau, kad ko gero vis dar naiviai tikiu, jog viena nedidelė žmonių grupė gali kažką nuveikti. Neskiesiu, kad ji gali pakeisti pasaulį, vis tiek nepatikėtumėte , tačiau ji gali “įtakoti” bent jau kelių tūkstančių žmonių gyvenimus. Studentiškų organizacijų žmonės, ko gero tikri naivuoliai ir altruistai, todėl, kad jie negali nusėdėti vietoje nieko neveikdami, todėl, kad juos “veža” bemiegės naktys ir šūsnys dar nepadarytų dabų dienotvarkėje, todėl, kad jie “pamišę” nuo beprotiško gyvenimo tempo ir todėl, kad jie trokšta “čiupti jautį už ragų”, užuot krapštę nosį ir burnoję, kad niekas nieko nedaro, kad studentų gyvenimas būtų įdomesnis ir paprastesnis.

Kai po dešimties ar penkiolikos metų vėl užlipi į sceną ir gali neraudonuodamas prisiminti visus nuveiktus darbus ir didžiuodamasis sau tarti “jo, tada aš pavariau”, tuomet ko gero ir supranti, kodėl būti ir dirbti studentų organizacijojose iš tikrųjų “fucking verta”.