Barako istorijos

Parašė: Njuspeipio žurnalistė Inga Lebrikaitė

 

Čia kasdien skamba studentiškas juokas, nosį kutena nepakartojamas keptų bulvyčių kvapas, o linksmybės kartais tęsiasi kiaurą naktį. Tik čia budėtoja kasdien „apstaugia“ pasimetusį pirmakursį, tik čia išmokstama vertinti tikrą draugystę ir suprantama, kokia velniškai brangi yra iš vyresnio kurso studento gauta paruoštukė ir kaip neįtikėtinai gerai atmintį veikia paskutinė naktis prieš egzaminą. Taip, tik daugumos vadiname „barake“ kunkuliuote kunkuliuoja tikrasis studentiškas gyvenimas.

Studentiško gyvenimo ypatumai

Dauguma bendrabutyje gyvenančių studentų vienbalsiai tvirtina, kad posakis „nepagyvenęs „barake“, nebūsi tikras studentas“ ― visiškai teisingas. Anot pirmakursės Martynos, gyvenimas bendrabutyje yra savotiškas patyrimas, studijavimą paverčiantis studentavimu.

 

Vyrauja stereotipas, kad „barake“ gyventi neįmanoma: antisanitarinės sąlygos, triukšmingi kaimynai, tarakonai ir „kiti naminiai gyvūnėliai“. Paklaustas, kokios „antgamtinės jėgos“ privertė apsigyventi šioje „neatrastų lobių žemėje“, pirmakursis Dainius smagiai juokdamasis atsakė, kad tos „antgamtinės jėgos“ ― tėvai, tačiau jam patinka gyventi bendrabutyje, čia visi draugai, kolegos, su kuriais visada galima prasimanyti įvairiausių pramogų.

 

Vieša paslaptis, kad barake visi viskuo dalijasi. Taigi paklausinėjusi vietinių bendrabučio gyventojų, pamėginau sudaryti sąrašą dažniausiai skolinamų ir skolinamųsi daiktų. Pirmą vietą užtikrintai pelnė mikrobangų krosnelė. Iš karto po jos įvairiausios maisto rūšys, keptuvės, indai, skalbimo milteliai, šluotos, šepečiai, mobiliojo telefono krovikliai. Pasitaikė ir įvairiausių netikėtų variantų, tokių kaip, švarių kojinių „depozitas“, šlepetės, sofa, muzikos instrumentai, termometras, kamščiatraukis, maudymosi kostiumėlis, miegmaišis, lova, rogutės ir netgi šaldytuvas.

 

Anot pirmakursės Martynos, trys dalykai, kuriuos tikras studentas turi padaryti per savo trumpą studentišką gyvenimą yra: bent trumpam pagyventi bendrabutyje, kepti bulves, surengti bent vieną gerą vakarėlį. Magistrantė Rasa tvirtino, kad studentas bent kartą turi neišlaikyti vieno egzamino, būtinai pagyventi „barake“ ir gauti nors vieną dešimtuką.

 

Jeigu prakalbėtų „barako“ sienos…

Jeigu galėtų, studentai niekada nesikraustytų iš bendrabučio, nes čia, tarp iš pažiūros niūrių „barako“ koridorių, gyvuoja tikros, dramatiškai linksmos istorijos. Kaip pirmakursiai sumanė sukurti „Barako žodynėlį“, kaip kartą kažkas užrakino visus bendrabučio tualetus, kaip berniukai, norėdami susipažinti, vaikščiojo per visus kambarius ir ieškojo tariamo žibintuvėlio, kaip per „Helovyną“ nekviestus saldainių prašytojus padūkusios pirmakursės pavaišino keistoko skonio, nežinia nuo kada užsilikusiais skanėstais.

 

 

Pirmasis papeikimas

 

„Rugsėjo pradžioje, grįžome iš klubo apie 5 valandą ryto. Grįžome drauge su bičiuliu. Budėtoja, kurią praminėme „treningine“, aišku, draugo neįleido. Su „kambarioku“ sugalvojome planą, kaip draugui patekti į bendrabutį. Nuėjome į savo kambarį, paėmėme televizoriaus laidą, atidarėme antro aukšto langą ir nuleidome jį, kad draugas galėtų užlipti. Staiga laidas nutrūko, draugas nukrito, „budelka“ mums už nugaros sušuko „ką čia darot?“. Aš ir kambario draugas išsigandome ir pabėgome į savo kambarį, kur užsirakinę pusę valandos juokėmės ir nereagavome į budėtojos prašymus išeiti. Kai užsimanėme į tualetą ir atidarėme duris „treninginė“ netikėtai iššoko prieš mus ir „atskaitė“ moralą. Ryte budėtoja atnešė mums papeikimus ir ironiškai tarė „tai ką, mano naktiniai paukšteliai, pasirašysit?“. Mes, aišku, su viskuo sutikome ir pasirašėme papeikimus“, – pirmakursis Dainius papasakojo štai tokią „barakišką“ istoriją, tik, deja, nutylėjo, kas nutiko į „baraką“ patekti bandžiusiam draugui.

 

Šaldytuvo eros pabaiga

„Sausio mėnesį, kaip dabar prisimenu, žaidė „Lietuvos Rytas“ prieš kažkokią kitą komandą. Rytas dešimčia taškų „gavo į kaulus“. Kambario draugas (pavadinkime jį, tiesiog, misteriu X), sako: „Jeigu „Lietuvos Rytas“ laimės, išmesiu sugedusį šaldytuvą pro langą“. Atsitiko taip, kad „Rytas“ per stebuklą laimėjo ir misteriui X teko išpildyti pažadą. Šaldytuvas apie 3 valandą nakties iškrito per trečio aukšto langą, tiesiai ant konteinerio. Kitą dieną iš pat ryto misteris X sutiko bendrabučio valdytoją, kuri jo netyčia paklausė „Ar nežinai, kur dingo šaldytuvas iš virtuvės ir kas sulankstė šiukšlių konteinerį?“. Jis labai susijaudino ir jau pamanė, kad yra pričiuptas, bet pamatė, kad šaldytuvo nei šalia konteinerio, nei ant jo nėra. Apsidžiaugė vargšelis, kad niekas taip ir nesuprato, kas naktį šitaip audringai paminėjo „Lietuvos Ryto“ pergalę“, – tokia štai kito pirmo kurso studento įsimintiniausia studentiška istorija, nutikusi bendrabutyje.

 

 

 

 

Studentai, rašantys studentams

Dar daugiau tikrų „barako“ istorijų Jums gali papasakoti trys pašėlusiai šaunūs vaikinukai, kurie savo studentiškas dienas leidžia viename Vilniaus bendrabutyje, o laisvu laiku rašo „blogą“. Informacinių Technologijų (IT) erdve ir subtiliu sarkazmu pasižymintis Petras, galantiškasis būsimasis finansinių rinkų analitikas Andrius ir televizijos serialų „maniakas“, besidomintis žolininkyste Paulius. Šie trys studentiško bendrabučio kambario draugai visas savo mintis, genialius sumanymus, patikrintus ir dar neišbandytų studentiško raciono receptus, jiems nutikusias istorijas „barake“ ir už jo ribų bei daugybę kitų smagių dalykėlių stengiasi aprašyti savo tinklapyje, iliustruodami įrašus spalvingomis, kartais net šokiruojančiomis nuotraukomis. Visa jų kuriamo „blogo“ istorija užvirė prieš dvejus metus, kai Paulius pasiūlė sukurti 704 kambario „blogą“. Sulaukę daug komplimentų, vaikinukai nutarė plėstis ir dabar jų kūrinys „www.barakas.net“ sparčiai kyla aukštyn lankomiausių „blogų“ 100-uke. Petras ir Paulius dirba IT kompanijose ir turi nemažai patirties, kurią stengiasi pritaikyti kurdami savo tinklapį. „Manau, kada nors galėsime tapti populiariu studentų portalu”, – teigė Petras.

 

„Priešiški draugai“

 

Šie studentai gyvena tikrai „barakiškai“, nevengia vienas kito kartais paerzinti „Paulius, kad ir koks piktas būtų, viską juokais „nuleidžia“ ir paskui prasideda bėgiojimai koridoriumi ir mūšiai, jis kaip pliušinis žaislas, nesiskundžia, o toliau šypsosi”, ― taip apie savo išdaigas kambario draugui pasakojo Andrius. Petras prisipažino, kad jie ne vien pokštauja, tačiau kartais ir prie knygų prisėda, jei reikia mokytis, ir kambarį susitvarko, ir kojines išsiskalbia. Pasak Pauliaus, nors jis čia pateko „per klaidą“, gyvenimas „barake“ jį išmokė daugybės dalykų. „Čia išmokome skolintis negrąžinamai, gyventi trise 15 kvadratinių metrų kambaryje, suprasti, kiek nedaug reikia pragyvenimui, nes bendrabutyje gali išgyventi savaitę ir su 10 litų”, – teigė vienas „www.barakas.net“ kūrėjų. Paprašiusi palinkėti ką nors ateinančioms kartoms, kurios „ryšis“ gyventi bendrabutyje, sulaukiau šmaikštaus Petro atsakymo: „Po mūsų nors ir tvanas“.

 

Studentų namai

„Barakas“ toli gražu ne pragaro namai, iš kurių visi tetrokšta ištrūkti. Tai vieta su kartais niūrokomis sienomis, tačiau visada linksmai besišypsančiais veidais, neaišku iš kur skambančiais gitaros garsais, skatinančiais gudriose galvose užgimti genialius sumanymus. Studentiškame bendrabutyje įsigalėjęs jaunatviškas maksimalizmas užburia kiekvieną, kuris bent kartą čia gyveno.

 

Daugiau “Njuspeipio” straipsnių galite rasti http://njuspeipis.ktusa.lt/