Niekam nepaslaptis, kad vasario 24 dieną buvo graži lietuviška šventė – Užgavėnės. Daugeliui ji asocijuojasi su blynais, spurgomis ir kitu riebiu maistu, su baisiomis kaukėmis, deginama more, lašininiu ir kanapiniu bei kitais tautiškais simboliais.

Taigi Saulėtekio studentų būrelis nusprendė puoselėti lietuviškąsias tradicijas ir nesėdėti rankų sudėjus. O kaip gi Užgavėnės be blynų? Susikooperavę prisikepė blynų su obuoliais, bananais, šokoladu ir uogiene. Apsirengę kas kaip išmanė susirinko į vieną kambarį ir draugiškai sukirto blynus… Užgavėnės nebūtų Užgavėnės, jei neskambėtų dainos ir nebūtų šokių. Taigi su gera nuotaika užgavėniautojai pakilo į 16 - ą aukštą.

Ten apsilankė pas draugus ir jų kaimynus, daugumai praskaidrino vakarą, kiti  liko nelabai sužavėti, tačiau niekas nesumažino triukšmo bei pasiryžimo išvyti žiemą  iš kiemo Studentai nepasižymėjo studentišku “biednumu” ir už dainas užgavėniautojus vaišino viskuo, kuo tik galėjo.

Taip leisdamiesi iš viršaus užgavėniautojai atsidūrė pas budinčiąją, ir su dainom užbaigė šventę.

Viską pasakys video reportažas

Seniai jau girdėjote kokį nors protingą žodį iš manęs, tai užsimaniau pasireikšti
Jau kurį laiką (apie metus) ketiname kambaryje įsigyti gyvūną, kurį galėtume laikyti savo barako kambaryje iš esmės gyvūnui jau ir spėjome iškelti šiokius tokius reikalavimus. Gyvūnas turėtų būti toks:

• HyperAktyvus (Toks kaip aš būnu prigėręs kavos )
• Visaėdis (Ėsti viską ką paduodam, įskaitant ir varžtus, bei makulatūrą sunaikinimui. Žinoma jis neturėtų ėsti visko ko nereikia )
• Visagiris (Kad patemptų mūsų gydymosi ir reabilitacijos seansus)
• Dydis: 10cm – 150cm į ilgį x plotį x storį
• Elektrinė varža: 8 Ω

Iš esmės gyvūnas, kuris atitinka visus šiuos kriterijus yra voverė. Veislė nesvarbi, jos visos turi panašius parametrus. Voverė skraiduolė būtų privalumas.

Taigi, jei kas netyčia turit atliekamą voverę, mes ją maloniai priglausime ir išauginsime į kovos mašiną Rašykite info@barakas.net

Štai kaip męs įsivaizduojam mūsų naują voverę:  

Senai senai, jau mano atmintis nepamena kada, prasidėjo kamštelių rinkimas stiklainyje.. Dariau įrašą apie tai 2007 metų gegužės 8 dieną savo bukoptimistas bloge, bet ir tai nebuvo pradžia.
Pirkom, nešėm, atidarinėjom, ir dėjom į stiklainį. Pagaliau atėjo diena, kai jau nebuvo galima įdėti į vidų, pavargę nuo mokslų, kibom skaičiuoti “derlių”.

Skaičiuojant apėmė kažkokia keista nostalgija. Kiek daug laiko praėjo, kiek alaus išlieta. Tokia ypatinga akimirka buvo.

Tai kiek telpa alaus kamštelių 3 litrų stiklainyje? Suskaičiavome ir gavome tokius rezultatus:

Total: 651 + 2 kamšteliai, kuriuos radom vėliau.  Gal dar spėsim surinkti dar vieną stiklainį, jei dievas nepagailės kepenų apsaugos, ekonominė krizė nepalauš mūsų ryžtingumo, ir pirksime daugiau buteliais alų, nei kituose įpakavimuose.
Fotografijos apie 651 kamštelio skaičiavimą.

hey hey hey   su keistu skoniu burnoj ir posunkia galva į baraką nusprendė parašyt Andrius na Petras iš tikro liepė, net temą davė – kaip mes vakar “gurmaniškai” ragavom vynus, tačiau nutariau išsiplėst šiek tiek ir parašyt apie visą savaitgalį

taigi,  penktadienį berods viskas prasidėjo su mintim aplankyt “Panoramą”, pažiūrėt kas ten per “biesas” yra. nuvykom, pavaikščiojom ir nusprendėm, kad “Akropolis” geriau (kaip banalu) paskui, tiesiu taikymu į centrą, planas buvo nusigaut į “Šnekutį”.. Nusigavom, bet į vidų nesugebėjom įeit, nes švelniai tariant, žmogienos buvo daugiau, nei praktiškai gali talpint tokio dydžio kabakas…nuliūdom…į “Gramutę” irgi nesugebėjom patekt, mat ji buvo išnuomuota.. teko apsistoti “Savam kampe”…brangus alus ir ne tie biolaukai neteikė džiaugsmo, todėl teko grįžt namo į seną gerą žalią barą ir padegustuoti “Lietuvišką Auksinę” esant -3 laipsniams “šilumos”. Jei gerai pamenu, tuo ir baigėsi mūsų penktadienio vakaras.

Šeštadienis prasidėjo labai įdomiai, paklausus Petro kiek alaus jam paimt Lukoil’e jis atsąkė, kad nenori… pabalęs toks buvo..sirgo gal tuo metu.. grįžus iš Lukoil’o su alum, Petras pasveiko ir visai smagiai išgėrė trečdalį alaus, kurio jis nenori   tikriausiai tai buvo paskutiniai skanūs skysčiai, kurios tą vakarą gėrėm.. nes Petras su Leumu smagiai tvarkė litrą pieno su jelapeno pipirais pasibaigus alui… bemąstant ką nusipirkt geram vakaro pratęsimui, kilo tokia idiotiška mintis, kad kambarys ir dabar dar dvokia… Juk esam žmonės, kurie vyno išgeria panašiai kiek ir alaus, o nebuvom ragavę vyno iš garsiojo Anykščių regiono, specialaus varymo “Sūkurio” ir “Upytės”. Įtarėm, kad bus nelabai skanus, todėl teko pasiimt “kolos zagironui” (paskutinis geras sprendimas tą naktį). Taigi, 3 buteliai “gurmaniško” vyno ir 3.5 žmogaus, kurie ruošėsi jį gerti..ir gėrė, bet ne jį vieną.. vynas+JB+jelapeno pipirų “raugas”+ mėtinis laipsninis gėrimas.. va supylus tokius ingridientus skystis įgaudavo šviesiai juodą atspalvį ir pradėdavo burbuliuot.. daugiau niekada gyvenime negersiu nei “Upytės”, nei “Sūkurio”, nei “Šilelio”.. tegu teneįsižeidžia Anykščių vyndariai, bet “specialios technologijos” (manom, kad tai yra obuolių sultys+degtinė) neprideda gero skonio jų produktams.. apie 5 ryto sėdėjau ant žemės ir meldžiausi, kad rytoj sugebėčiau pakelt galvą ir ką nors valgyt iš tikro galvos neskauda, tik nuo obuolių kvapo darosi bloga

Praeitos savaitės viduryje, ryte, iš Andriaus gavau tokį sms “Lukoilas faiskiai dega” ~ kažką pan Kadangi Andrius visada į darbą išvažiuoja pirmas, tai jos turbūt matė gražų reginį, kaip kažkoks mini-van’as privažiavęs prie dujų užpildymo punkto, staiga užsiliepsnojo iš po kapoto gilumų Kai gavai šį sms Pauliakas staigiau išbėgo žiūrėti, kas vyksta, tačiau man dar liko pasidaryti svaribiausiuis Rytinius darbus – Perskaityti cha.lt anekdotus ir pan…

Kai pagaliau nuėjau į Lukoil’ą  pusryčių, pamačiau, kad jis uždarytas ir jo pilnas kiemas privažiavęs Ugniagesių, Greitosios ir Policijos. Dar spėjau pamatyti, kaip vyrai gesino jau seniai užgesusį automobilį Iš visko supratau, kad ten nieko tokio ir nebuvo, tačiau girdėjau iš gandų, kaip visi užpanikavę nešė skūras iš to Lukoilo, nes bijojo, kad viskas į orą išlėkt gali

Nieko nenustebinsiu pasakęs, kad atsikėlęs iš ryto einu į tualetą. Tačiau kai įprastoje vietoje jo nebėra, tenka susimąstyti. Pamenu, kad kažkas ūžė ir gręžė per miegus šįryt koridoriuje, niekad nebūčiau pagalvojęs, kad tai klozetų vagys. Bet pasirodo jie. Tai drąsumas, vogti studentams iš panosės.

Na bet iš įkalčių matyti, kad ne tokie jie ir greiti buvo. Vieno pasivoogti nebespėjo tai šiek tiek panešėję numetė. Turbūt teks šituo naudotis… O gal kas kibirą turit paskolinti?

Žinau, kad parašyti čia jau neberasdavau laiko, bet štai vėl prisiruošiau. Bendrabučio laiptinėje pastebėjau gana nebenaujos laidos šildytuvą. Jis nuotraukoje.

Prie to paties verta susipažinti su bendrabučio šildymosi galimybėmis. Kaip teigiama taisyklėse, naudoti šildytuvus ir atvirą ugnį bendrabučio kambariuose draudžiama. Ugnies kurti nieks ir nedrįsta. Bent jau kambariuose. Kad koridoriuose kas uždegtų kokią lova ar šiukšlių vamzdis užsiliepsnotų teko girdėti. Gal ir gudriai žmonės daro, negi dabar savo kambarį ugnį kursi, tuo labiau kai ir savos lovos gaila.

Su šildytuvais situacija visiškai kitokia. Vakare, apie 20-22 val visiem grįžus iš darbų prasideda saugiklių mėtymai. Visi susijungia sunkiąją artileriją ir kurena savo kambarėlius, kad būtų kiek šilčiau. Nesakau, kad tai labai blogai, ką daryti jei šalta, negi susiristi į kamuoliuką ir gulėti lovoje? Manau, čia padėtų geresni saugikliai, o ne draudimas naudoti šildytuvus.

Tiesa, žinau ir dar keletą šildymosi būdų, bet jie nėra taip jau dažnai propaguojami. Vienas iš jų vadinamas “Vidiniu”. Kartais  naudojamas net ne dėl to kad šalta…

O ar pas jus šalta?

Oj linksmos mūsų kaimynės. Linksmas jų kūrybinis darbas. Taip keista įėjus pamatyti tokią spalvų gamą. Verčia šypsotis ir nuotaiką pakelia.

 Matosi, kad barakas pagyvėjo. Privažiavo įvairiausių tuoj būsiančių jau nebe nulių ir gamina savo meną ir gyvenimą. Nauji veidai ir naujos mintys atpučia smagias permainas.

Sveiki

Jau apsitryniau Danijoj daugiau nei mėnesį, susipažinau su miestu, apylinkėmis, žmonėmis. Praeitą savaitgalį buvome saloje, kurioje kadaise gamino druską garindami vandenį. Bet žmonės iškirto visus miškus ir nebeturėjo daugiau kuro. Visai neseniai miškai buvo atsodinti ir dabar vienas protingas žmogelis yra labai turtingas, nes užsiima šiuo senoviniu verslu. Mes išgirdome apie druskos išgavimo technologiją, šios vietos istoriją, pamatėme, kaip garinamas vanduo, paragavome jo ir tos brangiai kainuojančios druskos. Paskui pasižvalgėme po salą, pabuvojom paplūdimy (netoliese vyko kariuomenės pratybos), apie 3val jau sėdėjome restorane ir laukėme tradicinių danų patiekalų. Na gavome saldžios marinuotos silkės (fui, kokia šlykšti), beskonės žuvies (ką jie druskos neturėjo?) ir mišrainę, kuri sūrumo stokojo. Juokavom, kad šitam restorane reikia savo prieskonių atsinešt, nes kitaip ragai… Ech, pasiskundėm ir suvalgėm, o kur dėsies

Po to voliojomės ant žolės, šėrėm arklius, aplankėme stačiatikių bažnyčią. Gavau progą padiskutuoti su danais apie skirtumus tarp stačiatikių ir katalikų, tikėjimą, Dievo suvokimą ir t.t. Visai įdomu išgirsti – „aš nesilaikau visų Dievo įsakymų, man patinka nueiti į bažnyčią, bet negaliu tikėti, jog Jėzus pavertė vandenį vynu. Tačiau krikštysiu vaikus ir neatsiskirsiu nuo bažnyčios, nes religija yra mano mentaliteto, kultūros ir tradicijų dalis“. Pasirodo yra ir mąstančio danų jaunimėlio…

Sekmadieniais įsitaisėme naują tradiciją – po futbolo keliauti į sauną. Ji yra viename iš bendrabučių ir apsilankymas kainuoja 0.00Lt, tai kodėl gi nepasidžiaugti Žinoma, nėra baseinų ir suoliuko su stalu pasisėdėjimui trūksta, bet …chaliavo yra chaliavo. Pasisėdim pora valandų, gaila kad vantų neturim. Bet nieko, atšyla mūsų kaulai susenėję, pailsim ir pasiruošiame naujai savaitei.

O ruoštis yra kam – unike rimtai mokytis reikia ne nuo gruodžio kaip Lietuvoj, o nuo rugsėjo. Testukai, projekto progreso deadlainai, praktikos – viskam reikia ruoštis, skirti laiko ir atsiskaityt. Iškart matosi, jei bimbinėjam (o mes kartais rimtai pabimbinėjam), tada būna truputuką gėda prieš dėstytojus. Bet nieko, mes pasitaisom ir pradedam vėl dirbti. Gerai, kad praktikos yra daromos grupėse (dėstytojai ne mokina per praktikas, o užveda ant kelio bandant išspręsti jų duotas problemas), tai jei lb tingi, kiti gali už tave mąstyt. Tik mes esam 5 grupėje ir dažnai visi tingime Beje, kaip minėjau, Aalborge yra PBL (problem based learning), mes iš pradžių sakėm, kad toks mokymosi stilius pasireikškia, kai naktį tūsiniesi ir žinai, jog ryte yra problema – paskaitos. Na tu ir suki galvą, kaip ją pašalinti. Pasirodo viskas ne taip jau gražu. Mus iš pradžių knisdavo praktikos, per kurias nieko nedėstoma, nes manėm, jog tai laiko švaistymas (ir buvo laiko švaistymas, kai patys she pramaldavom), o pasirodo, kai rimtai dirbi ir bandai išspręsti gyvenimiškas problemas, kurios susijusios su tau išdėstyta teorija, tada daug geriau įsisavini medžiagą ir suvoki, su kokiomis kliūtimis susiduriama praktikoje. Tik dauguma tų praktikų praeina teoriškai sprendžiant teorines problemas…o tai jau nuobodu.

Turim labai įdomų kursą programavimo paradigmos, kuriame išbandom haskell‘į, kuris yra grynai funkcinė programavimo kalba, tada atrodo bus liambda programavimas ir dar kažkokie ten.  Jėga, fun išsibandyt kitokį suvokimą nei objektinis ar struktūrinis. Taip pat kitam dalyke mokomės Tiuringo mašinas. Praktiškai viską moku jau iš mif‘o, bet dėstytojas čiki, tai įdomu paskaitose sėdėt. Ir jis sugeba lb gerai susiet kursą su kompiuteriais ir programavimo kalbomis, užtai ir mokausi. Ir lb faina, kai tarkim mokomės apie skirtingas programavimo paradigmas, o per kitą paskaitą gaunam įrodymą, jog visos programavimo kalbos yra tokios pat galingos (aprėpia tą pačią užduočių klasę), tik vienomis realizacija patogesnė vienų sričių, kitomis – kitų.

Taip pat universitetas mus praturtina maistiniu racionu – po paskaitų nueinam nusiskint obuoliukų, nes danai jų neskina, tai ką daryt – negi leisi, kad ant žemės kristų? Taip pat galima daug nemokamai spausdintis, tai skaidres atprintinam ir sėdim paskaitose, kartas nuo karto pasižymėdami tai ko trūksta skaidrėse. Lb patogu ir sąsiuvinio nereikia. Na čia mokslui sąlygos geros. Jei būčiau danas, gaučiau virš 2000Lt stipendiją per mėnesį, o doktorantams dar daugiau moka… Bet užtai danai išeina iš uniko be praktikos, nes kam dirbt, jei pinigų ir taip gauni. Ir išlepę būna truputį. Mes nors ir prasčiau gyvenam, bet užtai nesėdim studijuodami iki 30 metų. Dirbam, ekonomiką keliam

Baigiu apie uniką, šį savaitgalį estas išvažiavo pas paną, tai kaip tvarkinga kambary paliko – jis pagaliau savo drabužių krūvą kažkur sukišo. Toks netvarkingas ir tinginys, ir savimyla, kad net baisu. Turi paną dvejus metus, o net elementariausios tvarkos kambary, virtuvėj ir vonioj nepalaiko. Tik save prisižiūri. Ir pana jo neišmuštravo, atrodo teks man su juo padirbėt o panom atrodo draugiškas ir patikimas žmogus. Iš kur? Kur jų akys žiūri, nežinau. Kad nusiskuta  ir nesmirdi tai jau patikimas, o kad net sriubos išvirt nemoka, joms nė motais. (aš kaip ir LT tik šventinėm dienom skutuos)

Na va, pyktį išsėmiau, dabar galiu būt ramus ir daryt toliau projektą. Beje, šian įdėjau filmuotą video apie pajūrį, pasižiūrėkit

Pasižiūrėti galite čia

IKIUX

Taigi ir išaušo ir dar kolkas nenuaušo 256′oji metų diena – Programmerių diena Todėl noriu pasveikinti visus prie kompiuterių ekranų prilipusius kolegas ir linkiu neišpilti alaus ant klaviatūros nes po mygtukais esantys buterbrodų trupiniai išbrinksta ir iššaudo knopkes