Pastaruoju metu sunaudojame labai daug kojinių ir iš didelės tinginystės arba laiko neturėjimo tingime jas išsiskalbti, todėl paprastai tiesiog nusiperkame kojinių family pack’ą ir gyvename toliau. Tačiau atėjo laikas, kai senos kojinės jau pradėjo veržtis per kraštus ir kojinių krūvoje apsigyveno piktasis Leumo pusbrolis Matildas. Norėdami iškrapštyti Matildą iš jo irštvos turėjome tik vieną sprendimą – dezinfekuoti visas kojines

Na o po dezinfekcijos jas teko džiovinti. Kaip tai vyko, galite pažiūrėti čia:

Vaizdo reportažas iš įvykio vietos:

Po pirmojo etapo (13/20 km) sočiai prikimšę pilvus daugelis (tarp jų ir aš ) palūžom ir buvom nusprendę toliau nebeplaukti, nes mat pamatėme tamsų debesėlį, tačiau dalies entuziastų įkalbėti tęsėme likusią numatytą distanciją. Šį kart nusprendėm palaikyti draugiškesnį atstumą tarp baidarių, kuris leistų laisviau bendrauti. Sumanymas 500% pasitvirtino, antroji kelionės dalis buvo įveikta akimirksniu (bent jau man ). Kelionės metu buvo aptarti bitininkystės, įvairios pramonės (karotino gamybos, azbesto bei lipalo panaudojimo ) klausimai, kurie nelaido nuobodžiauti ir vertė juoktis iki ašarų. Džiugu, kad gausus juoko kiekis neprivertė nieko dar kartą apvirsti su baidarėmis. Trumpo stabtelėjimo metu (kurio metu Petras pievoje rado vaflinį saldainį “Opera” ir jį suvalgė ) buvo draugiškai atlikti smulkieji gamtiniai reikalai, ir kelionė tęsiama iki finišo.

Galutiniame plaukimo taške pridavę baidares, kai kurie buvome pervežti, o kaikurie pėčiomis kulniavome iki Talačkų rezidencijos. Čia kulniuojant keliu buvome pasveikinti vietinės reikšmės Ratuoto riterio fraze “Čia jum ne pasivaikščiojims Gaidžiai”, kuris parodęs išmonę ir drasą garsiai plerpdamas nudūmė toliau. Matyt aiškinti eismo taisyklių 10 žmonių kompanijai neturėjo laiko…

Kaip visada Andriaus namuose, buvome maloniai priimti, pavaišinti karšta arbata bei nuprausti . Dalis mūsų pasivaišino čia pat augančiomis vyšniomis, tuo tarpu keli drąsuoliai net ir obuolių paragavo . Galiausiai visi buvome nugabenti į nusibaigtuvių vietą . Čia pasistatę palapines, pasikepę šašlykų bei dešrelių dar kartą sočiai prisikirtom, ir pilnu tempu leidomės alkoholio užvaldomi. Dėl tamsos, negaliu nusakyti kokių nors itin reikšmingų įvykių, nes ir fotografijose nieko nedoro nebuvo užfiksuota .

Ryte gerai išsimiegoję ir troškaus oro palapinėje (dėl nežinomų priežasčių ) pažadinti, pribaigėme maisto likučius ir patraukėme paežerėn padrybsoti. Tvarkingai sužaidę bulvės, įsteigę “Lietuvos vandens bulvės federaciją” vyrai gausiai sušlapino Rūtą bei Lioshką . Džiaugiamės, kad neužsitraukėme jų rūstybės. Vietinės floros ir faunos apsuptyje buvo nupaveiksluotas pirmas bendros foto dublis. Pakeliui į galutinį pasisitiprinimo tašką, tradiciškai užkopėm ant Napoleono kepurės, nusifotkinom ir čia. Atvykę į Trakus, prikirtome kibinų ir pamaitinę aplink šmirinėjanti katpalaikį draugiškai atsisveikinome. Manau, kad ne itin ilgam.

Pasinaudodamas proga, kad man buvo suteikta garbė Jums papasakoti apie šį itin pasisekusį žygį, noriu padėkoti visiems už gerai praleistą laiką. Ypatingai didelis ačių Andriui už didelį vargą nervuojantis, organizuojant ir prižiūrint šį šrenginį, Lioshkai už nepailstamą ūkvedžio ir apskaitininko darbą bei maisto ruošos vadybininkavimą, merginoms padėjusioms ruošti maistą, bei pasiaukojantiems vairuotojams kurie nekėlė antros alaus skardinės iš ryto, tam kad mus tinginius pavežtų.

Dar kartą ačių visiems dalyvavusiems !!!

Statistiškai:
dalyvavo 32 plaukikai;
suvalgėm virš 10 Kg dešrelių bei šašlykų, po 5 kg agurkų ir pomidorų, 1kg traškučių;
nuplaukėm 20 km upe;
mano fotoaparatas padarė 531 foto;
išgėrėm daug alaus, žalių, tekilos ir kitų neblaivių gėrimų.
Pastatėm 10 palapinių;
matėm kokias 2 karves, kurie buvo jaučiai;

šiek tiek apie nominacijas, kurios buvo teikiamos:

“Metų turkas” – Justinas, už toleranciją rytų tautoms.

“Metų ištvermė” – Girtarė , už tai, kad dar nei vienas neatsilaikė.

“Metų logoPedas” – Petras , už kalejė^&^*DDLOIWDWJHWPUSWWW**(^((.

“Metų kavEnskas” – Vaidas , už tai, kad pasirašė.

“Metų medis” – Paulius , už fotosintezę.

“Metų rajūnas” – it’s me xixixixixi , už efektyvų maisto disponavimą.

“Metų random” – Rimvydas , už tai, kad nesuka galvos.

Nuotraukos bus: čia ir čia.

Dar kartą visiems AČIŪ, kas nepatingėjot atvykt iš kitų miestų, kas paaukojot kitus tūsus dėl mūsų, už tortą (+ Eglei, Elenai ir Rūtai) ir už awesome vakarėlį, kurį pakartot bus labai sunku, bet mes stengsimės padaryti dar geresnį.

barakas.net administracija

Taigi, šį gražų pirmadienio vakarą, nutiko toks dalykas, kuriuo būtinai turiu pasidalinti su skaitytojais. Sėdžiu sau kambary, dūmoju.. Kvasinu aliuka, galvoju apie mamos kotletus likusius plungėj.. Ech, na bet ne apie tai aš.. Bajeris tame, kad mano didžiai gerbiamas kambario draugas R. Gimbutas (o gal Tomas) pastebėjo jog ne tik man gera nuotaika, bet ir mano alui (Nežinau kaip jie tai pastebėjo, gal nufyrint norėjo…) Taigi, noriu pasidalinti su jumis šiuo gyvenio džiaugsmu:

Nebūčiau aš, jei nepasidalinčiau tomis nuostabiomis akimirkomis! audio ir video.

Ta pačia proga noriu padėkoti beatosvirtuvė tinklaraščiui ir įrašui apie vaflių kepimą. Pagal šį receptą darėme ir kepėme.

Vaflių gavosi daug. Visas kepimas užtruko vos ne valandą, o dar tešlos maišymas..
Bet buvo tikrai verta! Nepaisant sujauktos bendrabučio aukšto viryklės, ir kartais nuo karto pasklidusių degėsių kvapų, bei krūvos nešvarių indų po gaminimo. Net dabar užsinorėjau keleto jų. Gal ryt reiks išsikepti…

Taigi kol dar gyvenate barake bandykit savo slapčiausius kulinarinius eksperimentus savo virtuvėlese! Vis geriau nei namuose teršti. O jei kas ir nepavyktų, barake rastum kur padėti.

Pradžioje bandėm aktyviai gaudyti – nepavyko.
Bandėme paspęsti spąstus – ryte pastebėjom, kad maistas dingęs.
Sugalvojom kad reikia filmuoti. Tegu būna žvaigždė.

Ryte kambariokas liko neišsimiegojęs ir piktas… Kaimynė siūlė pagauti. Gyva. Prisižiūrėjo filmą Bolt’as ir norėjo taip pat patalpinti gyvį į burbulą. Sakė yra pirkti gyvūnų priežiūros parduotuvėse.
Bet trečio ryto gyvis nebesulaukė… Dingo ]:)

Grįžau į baraką. Viskas buvo kaip ir tvarkingai ir smagu. Kambariokas rado skylutę mano maikutėje prie peties. Įvykių eigoje skylutė tapo skyle.  Kiti irgi užsinorėjo padaryti madingai plėšytą maikutę. Gavosi gal ir neblogas variantas.

Ir tai tik diena…

vakare kai ką geriau sugalvojom.
Patepėm koridoriaus šviesos jungiklį su dantų pasta. Kaimynių durų rankena taip pat. Virš mūsų durų uždėjom vandens kibirėlį ir laukėm…

Po to vyko dantų pastos karas, guašo karas.
Na taip labai smagu gyventi barake ))

Taigi Saulėtekio studentų būrelis nusprendė puoselėti lietuviškąsias tradicijas ir nesėdėti rankų sudėjus. O kaip gi Užgavėnės be blynų? Susikooperavę prisikepė blynų su obuoliais, bananais, šokoladu ir uogiene. Apsirengę kas kaip išmanė susirinko į vieną kambarį ir draugiškai sukirto blynus… Užgavėnės nebūtų Užgavėnės, jei neskambėtų dainos ir nebūtų šokių. Taigi su gera nuotaika užgavėniautojai pakilo į 16 - ą aukštą.

Ten apsilankė pas draugus ir jų kaimynus, daugumai praskaidrino vakarą, kiti  liko nelabai sužavėti, tačiau niekas nesumažino triukšmo bei pasiryžimo išvyti žiemą  iš kiemo Studentai nepasižymėjo studentišku “biednumu” ir už dainas užgavėniautojus vaišino viskuo, kuo tik galėjo.

Taip leisdamiesi iš viršaus užgavėniautojai atsidūrė pas budinčiąją, ir su dainom užbaigė šventę.

Viską pasakys video reportažas