Nors praeitais metais baidarių žygis buvo smagus, šiemet jis buvo daug smagesnis. Turėjom visko: geros kompanijos, maisto, alkoholio, oras buvo geriausias kokiu buvo galima plaukti
. Plaukimo trasa leido ne tik nuobodžiai irkluoti, bet teko ir po medžiais palandžioti, vietomis ir baidares persinešti. Kai kuriems pavyko net ir išsimaudyti (Povandeninio žygio vardas nepaneigtas, apvirtusių su baidarėmis buvo
).
Po pirmojo etapo (13/20 km) sočiai prikimšę pilvus daugelis (tarp jų ir aš
) palūžom ir buvom nusprendę toliau nebeplaukti, nes mat pamatėme tamsų debesėlį, tačiau dalies entuziastų įkalbėti tęsėme likusią numatytą distanciją. Šį kart nusprendėm palaikyti draugiškesnį atstumą tarp baidarių, kuris leistų laisviau bendrauti. Sumanymas 500% pasitvirtino, antroji kelionės dalis buvo įveikta akimirksniu (bent jau man
). Kelionės metu buvo aptarti bitininkystės, įvairios pramonės (karotino gamybos, azbesto bei lipalo panaudojimo
) klausimai, kurie nelaido nuobodžiauti ir vertė juoktis iki ašarų. Džiugu, kad gausus juoko kiekis neprivertė nieko dar kartą apvirsti su baidarėmis. Trumpo stabtelėjimo metu (kurio metu Petras pievoje rado vaflinį saldainį “Opera” ir jį suvalgė
) buvo draugiškai atlikti smulkieji gamtiniai reikalai, ir kelionė tęsiama iki finišo.
Galutiniame plaukimo taške pridavę baidares, kai kurie buvome pervežti, o kaikurie pėčiomis kulniavome iki Talačkų rezidencijos. Čia kulniuojant keliu buvome pasveikinti vietinės reikšmės Ratuoto riterio
fraze “Čia jum ne pasivaikščiojims Gaidžiai”, kuris parodęs išmonę ir drasą garsiai plerpdamas nudūmė toliau. Matyt aiškinti eismo taisyklių 10 žmonių kompanijai neturėjo laiko…
Kaip visada Andriaus namuose, buvome maloniai priimti, pavaišinti karšta arbata bei nuprausti
. Dalis mūsų pasivaišino čia pat augančiomis vyšniomis, tuo tarpu keli drąsuoliai net ir obuolių paragavo
. Galiausiai visi buvome nugabenti į nusibaigtuvių vietą
. Čia pasistatę palapines, pasikepę šašlykų bei dešrelių dar kartą sočiai prisikirtom, ir pilnu tempu leidomės alkoholio užvaldomi. Dėl tamsos, negaliu nusakyti kokių nors itin reikšmingų įvykių, nes ir fotografijose nieko nedoro nebuvo užfiksuota
.
Ryte gerai išsimiegoję ir troškaus oro palapinėje (dėl nežinomų priežasčių
) pažadinti, pribaigėme maisto likučius ir patraukėme paežerėn padrybsoti. Tvarkingai sužaidę bulvės, įsteigę “Lietuvos vandens bulvės federaciją” vyrai gausiai sušlapino Rūtą bei Lioshką
. Džiaugiamės, kad neužsitraukėme jų rūstybės. Vietinės floros ir faunos apsuptyje buvo nupaveiksluotas pirmas bendros foto dublis. Pakeliui į galutinį pasisitiprinimo tašką, tradiciškai užkopėm ant Napoleono kepurės, nusifotkinom ir čia. Atvykę į Trakus, prikirtome kibinų ir pamaitinę aplink šmirinėjanti katpalaikį
draugiškai atsisveikinome. Manau, kad ne itin ilgam.
Pasinaudodamas proga, kad man buvo suteikta garbė Jums papasakoti apie šį itin pasisekusį žygį, noriu padėkoti visiems už gerai praleistą laiką. Ypatingai didelis ačių Andriui už didelį vargą nervuojantis, organizuojant ir prižiūrint šį šrenginį, Lioshkai už nepailstamą ūkvedžio ir apskaitininko darbą bei maisto ruošos vadybininkavimą, merginoms padėjusioms ruošti maistą, bei pasiaukojantiems vairuotojams kurie nekėlė antros alaus skardinės iš ryto, tam kad mus tinginius pavežtų.
Dar kartą ačių visiems dalyvavusiems !!!
Statistiškai:
dalyvavo 32 plaukikai;
suvalgėm virš 10 Kg dešrelių bei šašlykų, po 5 kg agurkų ir pomidorų, 1kg traškučių;
nuplaukėm 20 km upe;
mano fotoaparatas padarė 531 foto;
išgėrėm daug alaus, žalių, tekilos ir kitų neblaivių gėrimų.
Pastatėm 10 palapinių;
matėm kokias 2 karves, kurie buvo jaučiai;