Apsitrynus Danijoj

Sveiki

Jau apsitryniau Danijoj daugiau nei mėnesį, susipažinau su miestu, apylinkėmis, žmonėmis. Praeitą savaitgalį buvome saloje, kurioje kadaise gamino druską garindami vandenį. Bet žmonės iškirto visus miškus ir nebeturėjo daugiau kuro. Visai neseniai miškai buvo atsodinti ir dabar vienas protingas žmogelis yra labai turtingas, nes užsiima šiuo senoviniu verslu. Mes išgirdome apie druskos išgavimo technologiją, šios vietos istoriją, pamatėme, kaip garinamas vanduo, paragavome jo ir tos brangiai kainuojančios druskos. Paskui pasižvalgėme po salą, pabuvojom paplūdimy (netoliese vyko kariuomenės pratybos), apie 3val jau sėdėjome restorane ir laukėme tradicinių danų patiekalų. Na gavome saldžios marinuotos silkės (fui, kokia šlykšti), beskonės žuvies (ką jie druskos neturėjo?) ir mišrainę, kuri sūrumo stokojo. Juokavom, kad šitam restorane reikia savo prieskonių atsinešt, nes kitaip ragai… Ech, pasiskundėm ir suvalgėm, o kur dėsies

Po to voliojomės ant žolės, šėrėm arklius, aplankėme stačiatikių bažnyčią. Gavau progą padiskutuoti su danais apie skirtumus tarp stačiatikių ir katalikų, tikėjimą, Dievo suvokimą ir t.t. Visai įdomu išgirsti – „aš nesilaikau visų Dievo įsakymų, man patinka nueiti į bažnyčią, bet negaliu tikėti, jog Jėzus pavertė vandenį vynu. Tačiau krikštysiu vaikus ir neatsiskirsiu nuo bažnyčios, nes religija yra mano mentaliteto, kultūros ir tradicijų dalis“. Pasirodo yra ir mąstančio danų jaunimėlio…

Sekmadieniais įsitaisėme naują tradiciją – po futbolo keliauti į sauną. Ji yra viename iš bendrabučių ir apsilankymas kainuoja 0.00Lt, tai kodėl gi nepasidžiaugti Žinoma, nėra baseinų ir suoliuko su stalu pasisėdėjimui trūksta, bet …chaliavo yra chaliavo. Pasisėdim pora valandų, gaila kad vantų neturim. Bet nieko, atšyla mūsų kaulai susenėję, pailsim ir pasiruošiame naujai savaitei.

O ruoštis yra kam – unike rimtai mokytis reikia ne nuo gruodžio kaip Lietuvoj, o nuo rugsėjo. Testukai, projekto progreso deadlainai, praktikos – viskam reikia ruoštis, skirti laiko ir atsiskaityt. Iškart matosi, jei bimbinėjam (o mes kartais rimtai pabimbinėjam), tada būna truputuką gėda prieš dėstytojus. Bet nieko, mes pasitaisom ir pradedam vėl dirbti. Gerai, kad praktikos yra daromos grupėse (dėstytojai ne mokina per praktikas, o užveda ant kelio bandant išspręsti jų duotas problemas), tai jei lb tingi, kiti gali už tave mąstyt. Tik mes esam 5 grupėje ir dažnai visi tingime Beje, kaip minėjau, Aalborge yra PBL (problem based learning), mes iš pradžių sakėm, kad toks mokymosi stilius pasireikškia, kai naktį tūsiniesi ir žinai, jog ryte yra problema – paskaitos. Na tu ir suki galvą, kaip ją pašalinti. Pasirodo viskas ne taip jau gražu. Mus iš pradžių knisdavo praktikos, per kurias nieko nedėstoma, nes manėm, jog tai laiko švaistymas (ir buvo laiko švaistymas, kai patys she pramaldavom), o pasirodo, kai rimtai dirbi ir bandai išspręsti gyvenimiškas problemas, kurios susijusios su tau išdėstyta teorija, tada daug geriau įsisavini medžiagą ir suvoki, su kokiomis kliūtimis susiduriama praktikoje. Tik dauguma tų praktikų praeina teoriškai sprendžiant teorines problemas…o tai jau nuobodu.

Turim labai įdomų kursą programavimo paradigmos, kuriame išbandom haskell‘į, kuris yra grynai funkcinė programavimo kalba, tada atrodo bus liambda programavimas ir dar kažkokie ten.  Jėga, fun išsibandyt kitokį suvokimą nei objektinis ar struktūrinis. Taip pat kitam dalyke mokomės Tiuringo mašinas. Praktiškai viską moku jau iš mif‘o, bet dėstytojas čiki, tai įdomu paskaitose sėdėt. Ir jis sugeba lb gerai susiet kursą su kompiuteriais ir programavimo kalbomis, užtai ir mokausi. Ir lb faina, kai tarkim mokomės apie skirtingas programavimo paradigmas, o per kitą paskaitą gaunam įrodymą, jog visos programavimo kalbos yra tokios pat galingos (aprėpia tą pačią užduočių klasę), tik vienomis realizacija patogesnė vienų sričių, kitomis – kitų.

Taip pat universitetas mus praturtina maistiniu racionu – po paskaitų nueinam nusiskint obuoliukų, nes danai jų neskina, tai ką daryt – negi leisi, kad ant žemės kristų? Taip pat galima daug nemokamai spausdintis, tai skaidres atprintinam ir sėdim paskaitose, kartas nuo karto pasižymėdami tai ko trūksta skaidrėse. Lb patogu ir sąsiuvinio nereikia. Na čia mokslui sąlygos geros. Jei būčiau danas, gaučiau virš 2000Lt stipendiją per mėnesį, o doktorantams dar daugiau moka… Bet užtai danai išeina iš uniko be praktikos, nes kam dirbt, jei pinigų ir taip gauni. Ir išlepę būna truputį. Mes nors ir prasčiau gyvenam, bet užtai nesėdim studijuodami iki 30 metų. Dirbam, ekonomiką keliam

Baigiu apie uniką, šį savaitgalį estas išvažiavo pas paną, tai kaip tvarkinga kambary paliko – jis pagaliau savo drabužių krūvą kažkur sukišo. Toks netvarkingas ir tinginys, ir savimyla, kad net baisu. Turi paną dvejus metus, o net elementariausios tvarkos kambary, virtuvėj ir vonioj nepalaiko. Tik save prisižiūri. Ir pana jo neišmuštravo, atrodo teks man su juo padirbėt o panom atrodo draugiškas ir patikimas žmogus. Iš kur? Kur jų akys žiūri, nežinau. Kad nusiskuta  ir nesmirdi tai jau patikimas, o kad net sriubos išvirt nemoka, joms nė motais. (aš kaip ir LT tik šventinėm dienom skutuos)

Na va, pyktį išsėmiau, dabar galiu būt ramus ir daryt toliau projektą. Beje, šian įdėjau filmuotą video apie pajūrį, pasižiūrėkit

Pasižiūrėti galite čia

IKIUX