Šiais informacijos laikais kartais gėda klausti. Bet kokio klausimo. “Pagūglini” ir turi atsakymą – kartais ir nelabai aiškų, bet šiokį tokį. O kas neturi “gūglo”, tai gali pasiklaust kaimynės, kuri išgirdo iš kitos kaimynės, kuriai jos kaimynė pasakė. Na žodžiu… Tačiau gyvenimas ne toks gražus, koks gali pasirodyti pro rožinius akinius, tad patarčiau kuo greičiau juos nusiimti. Nežinau kaip jus, bet mane labiausiai užknisa “nežinojimas”. Tokį va nežinojimą, kaip rugius, sėja mūsų (gerbiami arba nelabai) politikai. Arba demagogai. Arba populistai. Kaip pavadinsi – taip nepagadinsi.

Turbūt ir jum susuko galvelę tie visi įstatymai, kurie buvo priiminėjami kasdien. Beje, kasdien vis naujesni. Kalbu apie mokėjimą už mokslą. Iš pradžių siūlymas buvo toks – moka visi. Na, gal vienas kitas nemoka. Gabiausias. Tiksliau sakant, turtingiausias, nes šis siūlymas į aukštąjį išsilavinimą atvertų duris ne gabiausiems, o turtingiausiems. Na nieko, sakė išmintingi dėdės, pasiimsit paskolas. Ir jums bus naudinga ir, kas labai svarbu, bankams. Vėliau atidirbsit jiems kokius dvidešimt metų, bet jūs gi jauni, viską sugebat… Šio siūlymo atsisakyta. Ir valio.

Tolesnis sustojimas buvo įvertinimas, koks gi balas apibūdina tą gerai pasimokantį studentą? Na paskaičiavo politikai, pamatavo, panaudojo nepaprastas, tik jiems suprantamas formules ir nusprendė, kad gerai besimokantis studentas yra tas, kurio pažymių vidurkis yra ne žemesnis už aštuonis. Visi, kurie žemiau šio magiško skaičiaus – moka už mokslą. O tai reiškia didesnė dalis MIF’o ir niekas iš žurnalistų.

Kadangi pikti inžinieriai iš VGTU paprotestavo, paskandavo, daineles pakūrė, dėdė Gediminas Didysis ir dėdė Algirdas Išmintingasis nusprendė, kad nemokės visi tie, kurie neturi akademinių skolų. Sugalvoję tokį planą, kreipėsi į aukščiausią valstybės instituciją – Seimą, kurioje sėdi patys žinote kas. O ką gi padarė neprilygstamasis ir teisingiausias Seimas? Ogi atidėjo šio klausimo svarstymą iki kitos kadencijos, t.y. ką išrinksime sekmadienį, tie ir spręs. O tie, “naujokai”, gali irgi pasirodyti gudrūs: “mes jums nieko nežadėjome” – tars jie. Tai dabar ir galvok, mokėti ar ne, kad gudras.

Studentų atstovybės ragina nemokėti ir “užspaminti” kelis seimūnus, kurie nusprendė atidėti svarstymą (šioje vietoje kyla toks labai logiškas klausimas: seimūnų tai 141, o nusprendė tai gal kokių 20, tai už ką jie algą gauna?). Tuo tarpu mūsų gerbiamas rektorius Benediktas Juodka sako, kad mokėsite, vaikai, mokėsite. Jeigu iki spalio 17 dienos Gediminas Didydis neranda pinigų, mokės studentai. Pinigai bus grąžinti tada, kai vyriausybė universitetui duos tuos pažadėtuosius pinigus. Logiška, juk algas dėstytojams iš kažko reikia mokėti. O kur garantijos?

Gediminas Didysis kviečia universitetus derėtis. Na, vis dar mano žmogelis, kad visi tiki jo idiotiškom pasakom apie mažėjančias kainas ir nepaprastai didelius pinigų kalnus mūsų valstybėje. Apgailėtina tai, kad mes patys išrenkame tokius žmones į mūsų valdžią. O šie tik šaiposi, žarsto pažadus, pameta kokį vieną kitą saldainiuką, nusišypso, vėl pažada, teisinasi, meluoja, išsisukinėja, kartais net ignoruoja. Ir kreipkis į savo nuojautą, galbūt pas būrėją ar dar kur nors, ar reikia mokėti, ar ne…

P.S. Pačiai nereikia mokėti už mokslą, bet siutas ima, kai tokie “bardakai” vyksta.

Sveiki

Univere kaip univere, net ir Danija ne išimtis, žmonės pučia į akį kuo mieliausiai. Įsivaizduok, paskaitoj sedi apie 30 žmogių, patalpa maža, o ventiliacijos nėra. Kad nebūtų šalta, langai pradaromi tik per pertraukas. O paskaitos metu deguonies vis mažėja ir mažėja, akys merkiasi, vaizdas dinginėja, po to vėl atsiranda… Niekas nepakinta – dėstytojas kalba taip pat monotoniškai ir nuobodžiai, tik skaidrės numeris skiriasi. Šioj nuotraukoj nėra manęs miegančio, nes aš miegu per paskaitas, o tie, kurie sėdi prieky, laikosi iš paskutiniųjų, užtai atsijungia per pertraukas

Na užteks apie univera, pagaliau parengiau video apie savo baraka
Žinoma, nėra linksmiausių akimirkų ir vaizdų iš švenčių, bet galit pamatyt, kaip mano kasdienybė atrodo