Taigi, kaip Andrius minėjo vakar darėmes makaronus su Bolonijos padažu “Pasta Bolognese”. (Jei reikia recepto rašykit komentuose – pasidalinsim ) Tai taip išėjo, kad prisirinko svečių iš visokiausių aukštų. Tarp jų buvo ir Leumas kuris atsinešė savo apipelijusias lėkštes – tokias su grybeliu Žinoma, po visokiausių devynerių visos lėkštės liko pas mus, o kadangi nedisponuotą maistą palikome ant stalo, jis tapo jauku visokiems padarams, tarp jų ir tarakonams (kukaračiams kitaip sakant ).
Ryte, kai andrius atsikėle alkanas (Pastaba: Andrius alkanas visada), jis stvėrė už pridžiuvusio makaronų puodo ir jį užpuolė gigantiškas tarakonas. Aš jo nemačiau, bet srendžiant iš Andriaus reakcijos jis turėjo būti kalnų ožkos dydžio, su pelekais ir ragais Na vienu žodžiu toks monstras, kaip per “Starship Troopers” rodė Faktas yra tas, jog andrius dabar bijo prisiliesti prie maisto ir sakė kad užleis Leumą blusom, erkėm ir taktinėm mandavoškėm, kad kukaračių čia prinešė

sveiki visi ir visos,

štai mūsų aukšte ir pakvipo fuksais, tiksliai nežinau kiek jų ir kas jie, bet su keliais, tiksliau keliom spėjom susipažint ir su Petru nusprendė, kad nėra jau taip blogai, netgi atvirkščiai, visai gerai taigi penktadienį po darbo grįždami ėjom tikrint kambarių….vienam radom, drąsiai taip įsirovėm trise…o ten tėtis kažką remontuoja, mama į mus tik tokiu mamišku žvilgsniuku sužiuro ir mūsų drąsai baba na išsivartėm, mandagiai prisistatėm, pasisiūlėm padėt ir nešėm iš ten savo kailį su viltim, kad labai neišgąsdinom žmonių na vakare ėjom į parkelį padiskutuot apie šių metų fuxų derlius ir užkliuvo mano žvairos akys už 61 žmogaus sąrašo ant durų…dar buvo parašyta, kad visos tam sąraše esančios panelės važiuos į didlaukį… tą vakarą adminas nebuvo minimas geru vardu, sugalvota daugiau nei 20 planų susidoroti, jei paaiškės, kad čia rimtai bando daryt vien bachūrų baraką

ryte išbudęs meldžiausi, kad tik neiškraustytų bent tų kurias jau atkėlė…ir uuuhuuuuuu bent kol kas jos čia ryte su Petru išvarėm pirkt produktų  savo planui. o planas buvot toks: pagamint nepasveria kiekį makaronų su Bolonijos padažu ir į tą procesą įtraukti naujus studenčiokus kaimynių neišėjo, nes jau buvo ten 2 poros mamų ir tėčių, bet gaminant prisistatė Agnė pirmą kart matyta, bet iškart pasisiūlė padėt gamint valgyt, su sąlyga kad nereiks pačiai valgyt įtartinai skambėjo, bet viskas baigėsi gerai apsipažinom su ja, pagaminom daug niamnia, su mamų ir tėčių pagalba prisikvietėm kaimynes: Eglė ir Elena bei Eglės sesutę Rūtą. Skaniai pavalgėm (na bent jau aš)  ir pasiplepėjom šiek tiek…gyvensiu apsuptas Panevėžio gyventojų…jaučiu vieną dieną susimokys ir pradės mušt mane Iš esmės visa pažintis ir būtų baigta, jei ne vakaras šiek tiek Alias, šiek tiek kelionių su keliatu gimtadienių vakare bei gidu Lioška ir pažintis visai smagi išėjo laukiam grįžtant Pauliaus iš vestuvių ir darysim foto medžioklę

p.s. dar liko kokie 3-4 laisvi kambariai. jaučiu patys pradėsim nuomot

Taip jau išėjo, kad išsikrausčius kaimynams mums liko prižiūrėti visą likusi jų stuffą. Geriausias dalykas, kurį pavyko užsilaikyti, tai Venciuko didžioji  kėdė Taigi šiandien iš neturėjimo, ką veikti sumanėm pradraginti, pro tuščiu barako koridorius ant tos pačios kėdės

Taigo šalmus ant galvų, piloto akinius ir į trasą

Lietuvių ekipažas:	Suomių ekipažas:
Petras     Andrius	Petrancelis  Andrenselis

Iš esmės gonkės buvo vis laiką įtemptos – turėjom du lygiaverčius ekipažus – tai Mes su Andriuša ir dar suomių ekipažas: Petranselis už šturvalo ir Andrenselis, kaip varomoji galia
Startą davė Paulius, nes visos moteriškos lyties gyvastys kažkur pradingusios
Iš pradžių į priekį išsiveržė suomiai, bet neišėmus minusinio posūkio aplink klozetą jie iškrito iš varžybų…. Baisiai iškrito. Paskendo. Ir niekas jų netraukė.
Taigi finišavom pirmi apdovanojimas – Švyturys Nice….

Dar kartą apklausa sulaukė daugiau nei 100 žmonių dėmesio, žymiai daugiau nei 100

Akivaizdžiai studentija vasarą laiko veltui nešvaisto – dauguma dirbančių Aš irgi save skaitau arčiausia tokių . Žinoma, ne ką atsilieka ir geriantys alų ir poilsiaujantys, tačiau smagu kad nemažai dirba   Atsirado keletas ir sode besikapstančių, pats mielai padirbėčiau, kad laiko būtų Na o didžiausia pagarba besimokinantiems, lyginant su kitais jų tikrai mažai. Na bet turbūt ir į gerą, kad vasarą netenka kvaršinti galvos mokslais.

Likusieji neliūdėkit, jau ant nosies Rugsėjis mokisitės ir jūs, ne kur dėsitės. Nebent į kariuomėnę…

Na ir kaip visada nauja paprasta apklausėlė.

taip jau susiklostė mūsų aukšte, kad nebeliko senųjų žmonių…. dėl įvairių priežasčių juos išmetė (čia mūsų naujasis admin “demonstruoja savo galią” gerai tik, kad regis neilgam jis čia atėjo, paskui vėl grįš į tvarkdario darbą), jie patys išėjo ir pan. ne tik kad mūsų aukšte, bet ir tuose aukštuose iš kurių ateidavo pas mus į svečius (6, 8 ir pan.). Vaizdas toks, kad skriaudžia viską kas siejasi su 7 pamenu pernai dar apsauga užsukdavo pas mus į kambarį profilaktiškai patikrint ar nekepam “šašlo” balkone ar dar kokio velnio.. tiesa reik paminėt kad liko mūsų pusėje dvi paneles (Rima ir Sandra(pagarba)), o anoj taip kaip nebuvo gyvybės (užsirakinę sėdi jie ten ir bijo galvas iškišt) taip ir nesimato jos iki šiol.. taig viso to pasekoje 7 aukštas 3metus iš eilės sulauks kelių puspriekabių fuxiukų (me ploja rankom) mes jau kelios dienos svarstėm ką atkels ir mūsų galimus veiksmus po to. Po daugelio svarstymo nutarėm, kad visgi daugiau atkels panelių (čia kaip ir gera naujiena), bet manau neapseis ir be poros vaikinų kambarių… Manau su pirmom spalio dienom atsiras jų profiliai (jei jie to bus verti) barakas.net galerijoje.

na ką, jau nuo kitos savaitės apsauginiai pradės dažniau lankytis(anksčiau būdavo 2 reisai: ~12:00 ir ~2:00), gąsdint fuxiukus, kad mamom skambins jų, atiminėt leidimus ir užsiims kita panašia terorizuojančia veikla. Vėl eilės pas adminą bus po savaitgalių, nors atvirai sakau, greičiau yra pačiam pasidaryt tą leidimą nei atsiimt iš admin (bet tipo nelegalu ), be to teoriškai po n kartų gali negrąžint jau jo, na arba po kokių kelių, jei rimčiau ką nors padarai, pvz. kaip laužai balkonuose…taigi tausokit leidimus, kad paskui nereikėtų gailėtis, be to už per didelius bangų kėlimus ir “senių” galit sulaukt nedraugiškos draugijos.

Nekantriai laukiam šviežios mėsytės ir ruošiamės užmegzt pirmus kontaktus

Sveiki

Ir vėl naujienos iš Danijos.

Šįkart apie gyvenimą čia. Atvykome į Aalborgą 8val ryte, apžiūrėjome uniko teritoriją, kuri yra tikrai didelė su barakais, fontanais, parkeliais, įvairios paskirties moderniais pastatais. Įėjus į koridorių automatiškai užsidega šviesa, lubose įrengti langai taip pat atidaromi elektroniniu būdu, auditorijos mažytės, nes paskaitos nevyksta daugiau nei keturiasdešimčiai žmonių. Yra virtuvė, kurią mes naudojame pietums. Gal ji ir dėstytojų, bet kol nieks neišvarė, arbatos užsikaisti galime Dėstytojai naudojasi slankiojančiomis lentomis, projektorius matosi normaliai, nes apšvietimas reguliuojamas automatiškai, wow, ten tai jau univeras. Dar nemačiau savo fakulteto auditorijų ir salių sportui, bet manau bus geri.

Mus „maloniai“ priėmė

apgyvendinimo ofise, ten iš viso sakė eikit db pas interneto tiekėją, mes klausiam kur, jis rodo pirštu į vieną pusę ir sako ten, netoliese. Paskui kai pastovėjom 5 min galvodami, kur tas ten, jis parodė žemėlapyje – tik už 500 metrų senamiesčio gatvelėmis paėjus. Malonūs jie žmonės, bet nieko, jau buvom pas tą patį žmogelį 5 kartus, tai ir pajuokauja, ir sutvarko ką reikia, ir atsimena. Lb mandagūs tie danai. Ir angliškai kerta čiki

Nenukrypstant nuo temos, gal apie 5val vakaro atsigrūdom į baraką.

30min vaikščiojom ratais, ieškodami įėjimo, pasirodo reikia eiti iš vidinio kiemelio, gyvenamas tik trečias aukštas, viduje nieks neprižiūrėta, sudžiūvusios didelės gėlės ir tvankumas sukuria ypatingą atmosferą. Vieną gėlę radau nesudžiūvusią, tai prižiūriu db ją Kambarys erdvus ir palyginus su nevalytais ir apleistais koridoriais, labai tvarkingas (kaip sužinojau, pusė kambarių yra mažesni, ir juose taip pat gyvenama dviese). Turim viryklę, ant kurios netelpa kartu dvi keptuvės (gaminant maistą keturiems lb problematiška), dušą su tuliku, estą, lovas, tėliką, kėdžių ir panašiai. Ai, dar Gediminas gyvena ant grindų, kol į Kopenhagą išvažiuos. Beje, pro langą matome statybas, griūvėsius ir vieną iš didžiųjų Aalborgo gatvių, mašinos tik ūžia… Kad jūs žinotumėt, kokie pigūs bendrikai Vilniuj, čia kainuoja virš 2000Lt per mėnesį, o kokybės skirtumas ne itin didelis. Aišku, kiti bendrikai turi normalias bendras virtuves, vienviečius kambarius (moka vis viena tiek pat kaip ir dviviečiuose gyvenant), futbolo ir tinklinio aikšteles, stalo tenisą ar biliardą, vietas pasisėdėjimui, lauke vidinį kiemelį. Mes irgi turim vidinį kiemelį, tik jame žolės nėra :p

Atstumas iki uniko 4,5 km,

kamščių nėra net piko valandomis, dviračiams sudarytos idealios sąlygos – atskiri šviesoforai, takai, vairuotojai juos prižiūri ir nesuvažinėja. Būdamas pėstysis jaučiuosi net mažiau saugomas nei jie. Mes dviračius galvojom nukniaukt kur, bet širdis neleidžia, tai pirksim padėvėtus. Transporto nuolatinis kainuoja tik 150Lt per mėnesį, maistas brangesnis 50%, jei perki dideliais kiekiais ir su nuolaidomis. Valgom mėsą, pieną, kiaušinius, jogurtus, ryžius su makaronais kas be ko, picas ir t.t. Vaisių brangumas užmušantis, užtai alus pigiausias kainuoja 3Lt už litrą – gert galima, kai pripranti.

Dauguma parduotuvių dirba iki 16-17val,

ofisai iki 15-16val, kai kurie isvis iki 14val. Na ir spėja viską pasidaryt, o kam plėšytis Pas juos labai brangios pertraukos, numirs jei pietų pertrauką 5 minutėm sutrumpinsi. Mums kalbos kursai baigiasi 14val, tai laukiam studijų pradžios, kada bus laisvo laiko ir galėsime susitvarkyt gyvenimui ir darbui reikalingus dokumentus.

Kraštovaizdis Danijoj prastas

maži miškai, lygumos, purvini ežerai, bet jei atvažiuoji prie jūros (Baltijos arba Šiaurės), tai vaizdai nepakartojami: tušti paplūdimiai, į kuriuos gali įvažiuot su mašina ir sustot ant jūros kranto, kopos su daugybe smėlio voliotis ir lakstyt (nieks ten jų lb nesaugo, slenka į jūrą ir tiek), vienoj vietoj yra uolų, labai gražu. Šiaurės jūroj galima plūduriuot neirkluojant, tiesiog įkvepi oro ir tave laiko virš vandens. Visą savaitgalį važinėjomės pajūriu ir buvo lb faina…

O šiaip jau baigiasi lietuviški „degalai“,

tai šventės nuo kiekvienos dienos persikėlė į kas trečią kokią. Iš pradžių barake gyveno vien lietuviai, lenkai, estas, bet db atsikraustė kinas, pietų korėjos atstovas, ispanai, anglai, bulgarė, dauguma poromis, tik mes čia be porų

Na ir nereikia Išgyensiu ir su estu,

kad ir koks lėtas ir ne prie chebros bebūtų. Rytoj važiuosime į šiaurinę pakrantę, kur susitinka Šiaurės ir Baltijos jūros. Greitai bus danų kalbos egzas, gramatika beveik kaip vokiečių, tik žodžius jie nesveikai burbuliuodami taria. Laužom mes ten liežuvius, kai jau nusibosta, pažvengiam iš nesąmonių ir mokomės toliau.

Šia liūdna gaida ir baigiu savo pasakojimą… IKIUX

P.S. nuotraukas galit pamatyt pas geda picasoj:

http://picasaweb.google.com/g.mazrimas/

na nenoriu labai atsilikt nuo Pauliaus ir Petro, taigi parašysiu trumpą įžanga apie mitybą barake. Vėlgi čia bus tik mano pačio ir mano aplinkos pastebėjimai, taigi gali skirtis jūsų įspūdžiai nuo mano papasakotų.

Kiek pamenu, tai pirmas dienas gyvenom iš mamų sudėtų maisto produktų, paskui gyvenom iš tėčių duotų piginų. Gamint pradejom gal koks mėnesis po įsikraustymo, bet gaminimas apsiribojo koldūnų/žuvies pirštelių kepimu. Iš esmes tai greičiausiai pagaminama ir tikrai nebrangi maisto priemonė. Po jų seka makaronai, kuriuos mes atradom po puses metų (makaronai su faršu). Na žinoma plati visuomenė kalba, kad studentai gyvena iš bulvių ir makaronų, galbūt ir tiesa, tik su bulvėm daug vargo, skust, plaut ir pan….o kai valgyt nori tas darbas žlugdo galiausiai pasiekėm tokią fazę, kad pradejom mist greitu maistu (tai tęsiasi iki šiol): submarinais (geresni orlean negu lukoil), McD maistu ir panašiu stuff… tik tie daiktai kainuoja, bet gamint nereikia ir skanu dar būna, paskui tiesiog priklausomybė jiems atsiranda ir tiek

Iš esmės tai maisto gaminimas vyksta, didesni projektai rečiau (cepelinai, šaltibarščiai, makaronai su bolonijos padažu), mažesni(karšti sumuštiniai, ryžiai su faršu) dažniau, o daugiausiai tai mintam tuo ka sugeba pagriebt tingios rankos…   sausainiai, submarinai ir visokie kitokie maisto vardo neverti daiktai,tiesiog valgyt norim, tingim gamint, o “subai” prie alaus labai skanu (kaip ir lukoil dešrainiai).

keli patarimai:

a) kai varysit iš namų čia, nesispyriokit kai mama siūlys maisto, imkit, nes geriau, kad bus jo daugiau kurį laiką, negu, kad merdėsit ir gaudysit balandžius (mes taip jau darėm)…

b) pagrindinis maistas įvairiais laiko tarpais gali būti alus ir užkandžiai, todel labai tikėtina, kad jau vidury savaitės piginai bus į pabaigą.

c) Vilniui pilna valgyklų, tik jos paslėptos visos..bet jų yra kaip geras pavyzdys, “Montotuojas” prie MIF, ten ir MIF’as valgo ir aplinkinių ofisų žmonės. Beto, galima šiek tiek pagudraut ir aplankyt kitų mokymosi įstaigų valgyklas(rekomenduoju MRU, nes ten beveik už dyką, tik išveja, kai įtaria jog tu ne vietinis).

d) savo šaldytuvą privalot gint, nereik tikėt, kad kai ateis Jonas Petraitis iš gretimo kambario ir pasiskolinęs koldūnų paskui atiduos, tačiau jei jau paėmė, tai nesikuklinkit ateit ir vaišintis jau išvirtais koldūnais…kaip sakoma, akis už dantį ar pan.

e) jūsų maisto racionas priklausys nuo: jūsų išmonės, medžioklės gabumų, piginų, mamų gerumo, kambariokų ir kaimynų atvežamo, po savaitgalinų išvykų namo, turto..

panom manau šitie patarimai nelabai tiks, nes jos kažkaip netingi gamint maisto…. Petram irgi netiks, jie valgo viską išskyrus pomidorus, tik svarbu, kad šilta būtų ir daug prieskonių

sunku čia kažką parašyti, kai anie du trugdo jei kas domins – klauskit.

Neatsimenu, kada paskutinį kartą rašiau ką nors naudingo, todėl nusprendžiau pradėti patarimų ciklą “Patarimai barakinimui žaliems”

Kaip jau Paulius rašė apie įsikūrimo taisykles, aš pasistengsiu apibūdinti nuo ko pradėti visą barakinio gyvenimo ciklą Taigi pradžiai tiems, kas į baraką kraustosi pirmą kartą ir drebėdami kinkomis galvoja: “Kur aš patekau ir kaip dabar gyvensiu”, patariu atsipūsti
Barake galioja viena gera taisyklė (valdžios taisykles šį kartą pamirštam): “Tau bus už viską atleista” ir dar keletas aktų:

Atviro šaldytuvo aktas:
Tavo maistas – visų maistas. Dauguma patyrusių barakinių žino, jog jei ką padėsi į šaldytuvą, visada atsiras, kas tą ką suvalgys nesvarbu ar tai bobūtės kotletai ar drazofilais aplipęs arbūzas Taigi vaikai dalinkites maistu, nes kai būsit alkani visada atsiras, kas jus pašers
Atviro šaldytuvo akto priedas:
Šaldytuvas – tai tavo kambario reprezentacinis įrankis, kitaip tariant kambario įvaizdis. Jokiu būdu neprisimeskit visokių daržovių, bobučių sulčių ir kengūrų ausų, kurių vėliau vistiek nesuvalgot, nes atėjus laikui teks patirti malonumą išgremžti iš šaldytuvo visas prikepusias nesąmones.
Batono aktas:
Pirk tiek batonų kepalų, kiek yra kambaryje žmonių.
Tapkių aktas:
Turėkit n +1 tapkų poras (n – Kambaryje gyvenančių žmonių skaičius)
Kojinių šarinimo aktas:
Jei viename kambaryje gyvenate keli bachūrai, patariu kaipti ir naudoti vieną kojinių repozitoriją, kuriame bendrai laikytumėte visas kojines. Pavyzdžiui męs visas kojines laikome ant virvės virš Andriaus stalo, o prisisunkusias ir aplipusias maurais kaupiame “Kojinių maiše”
Alaus aktas:
Pirkit alų dėžėmis, o butelius kaipkite balkone, piramidės formatu. Tada visada turėsite šalto alaus atsigaivinimui, o jei pritrūksit pinigų butelius priduosit.
Kilimo aktas:
Neauginkit barake kilimo – nuo susikaupusių dulkių pats užaugs. O jei nusprendėt auginti, tada jau geriau trumpakailį, nes vidutinis kilimo gyvenimo laikas yra puse metų. Ilgakailiame kilime gali užsiveisti šinšylų kurios prineš visokių šyškų ir po to susipjaustysit į jas kojas.
Molotovo-Ribentropo paktas:
Visada turėkit gėdos prieš apsauginį

Aktų aktas:
Visi aktai pritaikyti gyventi pagal Draugiško barako taisykles, todėl jų nesilaikymas gali sukelti jūsų ir kaimynų negerovę.

Išaušo lemtingasis rytas kai kraunat į vargšą automobilį savo mantą, šiandien didi diena – kraustotės į bendrabutį Dėl išvykimo laiko tai komentuoti sunku. Atvažiavus pirmoje dienos pusėje stovėsite eilėje prie administratoriaus durų.

Dėl to keletas patarimų: Nevažiuokit ten su puse giminės. Praeitais metais teko matyti kai vieną žmogų lydi mama, tėtis, brolis, sesuo ir močiutė. Jūs įsivaizduojat, kad jei visi su tokia palyda bus ten nutrokšit bestovėdami eilėje. Pakanka ir vieno žmogaus, kad ir tėčio kuris pagelbės užsinešti daiktus bei su kambariokų tėčiu aptars ką čia vertėtų paremontuoti kambaryje Pas mus šis remonto klausimas buvo   Jei bus mama tai manau išsigąs ir neleis jums gyventi antisanitarinėmis salygomis Nebijokit, čia nėra taip jau baisu. Broliai su sesėmis pamate koridoriumi slenkantį kaimyną iš kurio kambario sklinda garsi muzika ir draugų klegesys užsimanys čia irgi gyventi ir pradės tėvams kvaršinti galvą. Jūs tikrai to nenorit

Rekomenduoju einant pas adiminstratorių tūrėti tušinuką bei asmens dokumentą jie bus reikalingi užpildant sutartį. Kiek žinau reikia ir poros nuotraukų, kurias naudos leidomo išdavimui.

Svarbu, kad nesivilktumėte visos mantos kartu su savimi eidami pas administratorių. Pasiimsit paskui kai jau gausit kambario raktą. Gal net kambarys nepatiks ir reikės dar eiti pas administratorių. Tai tampysitės krepšius su savimi.

Kaip ir minėjo Andrius yra didelė tikimybė, kad su tais kas atovi šalia jūsų būsite viename kambaryje. Bachūrai su panom negyvensit – nesvajokit Nebent atvykstat su savo antra puse, tuomet pasirašę papildomus dokumentus galėsite.

Saulėtekio gyventojams:

Na va pagaliau pristovėjot eilę pas administratorių, rankoj turit raktą ir žinot kambario numerį. Kambario numeris div 100 reiškia aukšto numerį. Pvz 1207 reiškia 12 aukšto 7 kambarį. Dabar jau galite leistis į jo paieškas.  Retai ant kurio kambario rasite numerį, taigi teks pasitelkti savo išmonę ir logiką.

Rasite kambarį tereikės susipažinti su kambariokais. Ir pradėti gyvenimą čia. Geros kelionės!!!

P.S. Ačiū visiems kurie dalinatės savo pastabomis apie kraustimąsį į bendrabučius.

Kaip ir žadėjau, pradedu patarimų ciklą apie kraustimasi į bendrabutį. Nežinau ar visi patarimai bus universalūs, bet bent jau VUB gyventojams turėtų tikti.

Taigi, kaip reikėtų ruoštis iš anksto, ką reikėtų pasiimti ir su kuo reikėtų atsisveikinti .

Vienas iš svarbiausių punktų – nesistenkite persivežti visų namų į bendrabutį. Tereikia kelių būtiniausių daiktų skirtų sėkmingam maitinimosi, poilsio ir higienos palaikymui.   Tikrai neverta susikrauti 5 skirtingų dįdžių lėkščių šaltam, šiltam ir desertiniam maistui. Maitinimosi komplektas turėtų būti maždaug toks: aštrus peilis, šakutė, šaukštas, šaukštelis, puodelis, dubenėlis. Nesikraukite puodų, keptuvių ir virdulių. Kodėl? O todėl, kad ir jūsų kambariokas taip paklaus ir taip pat atsiveš – turėsite puse kambario užversto puodais ir kitais gamybiniais rakandais. Jei jau baisiai prireiks kokio virdulio bus proga susipažinti su kaimynais arba jei dar bus baisu, su kambariokais susimetę po 20lt įsigysite artimiausioje Maximoje.

Puodų ir kitos buitinės technikos problemą pasilikite aptarti su kambariokais, nuspręsite kas atsiveža tą, kas aną.

Svarbiausi poislsio (miego) reikmenys būtų gera antklodė, pagalvė bei balta patalynė. Čiužinį jums duos. Dėl dievo meilės, nesivežkit lovų. Čia jų pilna visokių   Dėl kitų baldų taip pat nerekomenduočiau labai skubėti. Per pirmąją gyvenimo savaitę suprasit ko jums iš tiesų reikia. Šaldytuvo geriau irgi nesitempkit per pirmąjį kartą. Nes po šaldytuvą kiekvienam kambario gyventojui erdvės kambariui tikrai nesuteikia   nebent gerai alui šaldyti .

Dėl higienos priemonių daug ko pakomentuoti negaliu, čia jau kiekvieno reikalas. Bet ir nemanau kad kas sugalvotų vonią savo atsivežti

Dar vertėtų turėti kelis įrankius, na bent jau atsuktuvą, plaktuką, reples. Nepatikėsit, bet jos dažnai praverčia , gal dar kokia kaimynė paprašys pagalbos – bus proga susipažinti

Na ir priėjome prie pagrindinės dalies – maistas. Jei pirmą savaitę nusprendėt atvykti be šaldytuvo ir dar tiksliai nežinot su kuo gyvensit – neprisikraukit jo be saiko. Perspėkit apie tai ir savo mamas, kurios jau nuo pirmadienio pradės jums kepti vištas ir kepsnius, – “Kad tik vaikas alkanas nebūtų”. Žinoma naminis maistas yra gerai ir vėliau už tai jūsų kambariokai lauks, bet pradžiai pasistenkite įsidėti kelioms dienoms.  Jei ką išalkus bus proga išlįsti į miestą apsižvalgyti ko yra vietinėse krautuvėlėse.

O su kuo atsisveikinti? Hmmm… Na su seneliais galite Turbūt su televizoriumi, su kasdiene aplinka, su tais pačiais, gal net nusibodusiais žmonėmis. Juk keliaujat į bendrabutį !!!

P. S. Perspėkit tėčius, kad pasiimtų įrankių dėžes. Gal sumanysit jau iš karto kambaryje šį bei tą patvarkyti, pasikabinti paveikslą ar lentyną. Galų gale persigandę norėsite pasikeisti spynos širdelę.  Sėkmės kraunantis mantą!!!