Sveiki visi ir visos, seniai begirdėti mes…Bet sesijos visokios, darbai, posesijinei renginiai ir šiaip lodariai esam tai ir nerašom…shame on us na bet kad jau pradėjau peckint kažką, tai užsiminsiu, kad lioška išėmė kažkada iš mano laptopo mygtuką d ir neįdėjo lioška sutvarkai šitą reikalą!!

o dabar prie rimtosios dalies, kažkada Petras buvo minėjęs kad mes planuose turim išvyka į gamta ar tai stovyklą ir nemažai entuziastų atsirado taigi šiandien darbe sumislijau Liepos 26 dieną darom išvyką į gamtą ir plaukiam su baidarėm daugiau info čia ir komentaruose.

paskubėkit registruotis, nes vietų skaičius kaip ir ribotas, o manau visi supranta, kad liūdna nebus ten nuvykus

Lyg burtais kas būtų jas užkerėjęs į Kauną atskrido dvi naktibaldos fėjos…

Sumąstė jos savo raganiškas šluotas užkurti ir neskanių arbatų puotą miestelėnams sukurti…

Jei nebijai į raganiškus kėslus papulti ir nori iš vien su jomis nuobodulį prikulti…
Birželio 29 d (sekmadienį) 19val ateik į Miegančius dramblius (Žemaičių g. 31, Kaunas, įėjus į kiemą durys dešinėje, 3 aukštas) ir atsinešk arbatos. MES pažadame JUMS nepamirštamas kelias valandas ragaujant NEskaniausias pasaulio arbatas, išbandysite ne tik savo užsispyrimą, bet ir kovinę pilvuko parengtį

P.S. Skraidantys puodeliai su pragariškai karštu vandeniu MŪSŲ, neskani arbata JŪSŲ, ateidami atsineškite bent vieną. Ir dar… nepamirškite ir kokio naminio pyragėlio prigriebti, tinginio, vafliukų, sausainių ar šiaip gardžios arbatos. Reikės juk kažkaip po tokių išbandymų gaivintis.

P.P.S. Ištvermingiausius pažadame apdovanoti.

Viena iš RAGANIŪKŠČIŲ

mmmmmmmmmm……………. grietininiai ledai… dailiai įdegę vaikinukai… einant pro šalį non stop kavinėje skambantis Ostapenko dviratukas, begalės vasariškų pramogų ir rulonai šieno bekraščiuose laukuose… kvepia atostogomis, ar ne?

Tačiau kai kurie iš mūsų dabar spėjo suprasti ir pajusti, kad serga sunkia ir nepagydoma liga – DARBOHOLIZMU. Taip taip, mielieji, būtent tai. Jeigu negalite bent minutėlei atsisėdę ant ežero kranto su alučio butelaičiu ramiai nusėdėti, jeigu Jums gerklėje stringa gardaus „šašlo“ kąsnis, nes per daug tauškiate apie būsimus grandiozinius planus. Jei Jūsų nežavi net „FŪLĖ“, verta susirūpinti ir artimiausiu metu „susiveikti“ kelialapį į vietinės reikšmės kurortą.  Ten galėsite gražiai „apskrusti“ saulėje, nusipirkę 5 čeburėkus susirinksite kačiuką iš dalių, o vietiniai, kurie savo rudais veidais ir baltut baltutėliai pilvukais nedaug skiriasi nuo degtukų,  Jus tikrai pralinksmins kai žingsniuosite margąją „Basanke“

Jeigu aišku tik kišenė leidžia, nieko nedelsdami susimeskite savo „šmutkeles“ ir lėkit lėkit laimės ieškoti užsienin. Patarčiau žinoma, ant smėliuko pagulėti, į Azijos „katytes“ arba Turkijos „katinėlius“ akytes paganyti , šiltam vandenuke pamirkti ir bežaidžiant „žiauriuosius piratus“ kokia bobutę nenaudėliškai aptaškyti .  Jokiu būdu nesugalvokite dirbti !!!! Jokių braškių, statybų, daržų ar apelsinų.

Po galais vasarą reikia pailsėti, nes ji, klastūnė, juk tokia TRUMPA

P.S. Čia Jums, brangieji mano, kad neužmirštumėte per vasarą manęs ir visada atskirtumėte tai, kas tikra

Vakar teko bendrauti su žmonėmis, kurie bijo saulės ir nekiša nosies iš visokių soliariumų, tai šiandien netyčia susapnavau idėją kaip soliariumą parsigabenti namo… na kitaip sakant pasidaryti

Visų pradžiai pagal skonį reikia nusipirkti apie 100 vnt. 200 Watų lempučių. Kokių lempučių tai jau nuo jūsų priklauso:

• Paprastos kaitrinės lemputės – Rusiška, Turkiška arba suomiška pirtis. Viskas priklauso kiek pilsi vandens. Tačiau reikia kokybiškų lempučių (Rekomenduotina padarytu iš senų Utenos alaus butelių), kad užpylus skysčio nenusprogtu. Žinoma galima pasidaryti instaliacija, kad lemputės šildytu akmenis, bet kur tų akmenų gausi tokiais laikais – tiks ir senos geros silikatinės plytos arba nedegantys pjuvenų briketai.
• UV spindulių lemputės – soliariumas. Visų merginų svajonė Panaudojus 100 lempučių odos spalvą nuo #FFFFFF iki #000000 pakeisti galima per 5 min
• IR – spindulių lemputės -Moderni pirtis arba Terariumas, jei nori būti kaip koks sudžiuvęs iguana Praktiškai tinka garinti vandeniui iš visko kas gyva, tik žinoma 100 tokių lempučių ir jau gaunam aukštakrosnę

Kitas žingsnis butų pasirūpinti elektros energija. Kadangi gyvename barake ir elektra tiekiama už dyką, galime sau leisti vietoje saugiklių įkišus veržliaraktį užsikurti šį malonumą. Tiems kurie gyvena butuose arba privačiuose namuose rekomenduoju įsigyti pramoninius UPS’us arba srovės kompensavimo įrenginius (10 nF kondensatorių spinta butų kaip tik). Žinoma galima padaryti tokią sistemą, kad keli šimtai karščiui atsparių gyvuliukų suktų turbinas, tačiau sugeneruoti 20 kW reikėtų daug šieno pašarui (paskaičiuokite patys pagal biologinius energijos tvermės dėsnius)

Tai tik tiek resursų mums ir reikia. Pati konstrukcija labai primityvi – Tiesio aplink kambarį išdėliojame visą 100 lempučių. Pajungiame elektros šaltinį ir skrudinames

Čia mūsų kambario terariumo planas:
Saulėtos jums vasaros

Taip jau atsitiko, kad per savo avantiūrizmą ir neregėtą negirdėtą smalsumą įsivėliau į vieną tokį reikaliuką. Tas reikaliukas vadinasi „Ežio stažas“. Nepagalvokite, kad tapau eiline reklamos auka . Tiesiog norėjau savo akimis pamatyti masinių atrankų „virtuvę“ , norėjau patyrinėti, kokie žmonės ir kodėl dalyvauja tokiose atrankose ir pagaliau, kaip „žaidžia“ organizatoriai, norėdami prisivilioti dalyvius .

Viskas prasidėjo nuo to, kad vos nepramiegojau atrankos ir jau beveik buvau nusprendusi neiti į ją, tačiau lets say smalsumas nugalėjo ir žurnalistinė prigimtis suvaidino savo vaidmenį . Jei jau pradėjau, tai reikia eiti iki galo: Fox‘iškas užsispyrimas . Nuėjau ten. Nenusivyliau… Turėjau progą daugiau kaip keturias valandas pasižiūrėti ir išgirsti, kokia marga ta mūsų liaudis. Dievaži, pasirodo Lietuva ne dainų ir pro šalį „pjaunančių“ dainininkų šalis, o fotografų kraštas . Kita akivaizdi tiesa, kad drąsos mūsų lietuvaičiams tikrai netrūksta, o jau liežuvių „aštrumas“ komisijos nuobodulį „kapojo“ į gabalus . Originalumui taip pat nebuvo ribų, teko savo akimis išvysti ir super-duper reklaminį prisistatymą, ir eilėraštuką (pasijaučiau lyg skaitovų konkurse, bet buvo fantastika), ir garsų „I want my MTV“.

Gerb. komisija taip pat parodė, ko yra verta. Pasirodo, jie ne vien šypsotis moka, bet ir klausimėlių „numesti“ tokių, kad oi oi oi… visą išmintį ir sumanumą „ištraukė“ iš dalyvių . O labiausiai mane sužavėjo žmogeliukas, kuris šios akcijos metu administruoja „Ežio darbdavio“ anketą viename portale. Saulele, nepavyko man ištraukti iš tavęs nei tavo vardo, nei lyties, bet tu buvai super! Įsivaizduokite, provokavau ir visaip kaip „kankinau“ tą žmogelį, o jis/ ji tylėjo, kaip Marytė Melnikaitė vandens į burną prisisiurbusi , tokio diplomatiškumo ir lojalumo jau nebesitikėjau

Taigi, pasinaudosiu šiek tiek modifikuotu Cezario posakiu, „Atėjau, pamačiau, pasiėmiau tai, ko norėjau“. Kartais žmogui reikia nerti stačia galva į avantiūrą, „perlipti per save“, tam, kad sužinotum, kiek daug TU gali ir ko po galais esi VERTAS šiame pasaulyje…………………..

P.s. Būkite atsargūs nerdami į avantiūras, galite nebeišplaukti…

pirmiausiai pažiūrime videoklipą.

Tada pamąstome, kodėl mes taip pat negalėtumėm padaryti ?

arba jūs padarykit. duosiu litą :>

sesijos pabaigimo proga nebloga būtų atrakcija

Pagaliau ir ši apklausa susilaukė daugiau nei 100 balsavusiųjų.  Akivaizdžiai aišku, kad buvau sugalvojęs nevykusį klausimą net 44 % taip mano. Andrius praeidamas pro šalį man burbtelėjo, kad visi pikti sesijos metu, dėl to ir rinkosi šį variantą, bet gali būti, kad ir aš netinkamai paklausiau
33 % pradės greitai ruoštis. Manyčiau, toks pareiškimas prilygsta – “gal pasimokysiu” arba “manau viską moku, 5 tikrai gausiu”. Dažniausiai taip ir būna, kad bent 5 gauni, žinoma, pasitaiko ir kitaip… To nelinkėčiau niekam
Na o trečioje vietoje, pagal balsų skaičių,  nebestudijuojantys – 16%.  Kartais ir aš pagalvoju, kad būtų labai malonu jau nebestudijuoti, tačiau tuoj pat prisimeni, kad nėra studijų – nėra ir linksmybių, nėra studentiškų švenčių, fakultetų dienų, gražių panų , gyvenimo barake, kasdienių kepamų bulvių ar koldūnų kvapo ir viso kito gėrio kurio nepabuvęs studentu nesuprasi. Tad geros likusios sesijos visiems!!!!

Ar jums taip nepasitaiko, kad pasimokius keletą valandų ar gerą pusdienį gerokai pavažiuoja stogas? Mums tai būna Ir to pasekoje kambarys patiria nemažai materialinės žalos   Pavyzdžiui va Petras kažkada po mokslų besiausdamas kambaryje su kartonine dėže, sugebėjo sudaužyti lempą. Kitą kartą aš įsisiautėjęs vijausi Andrių koridoriumi ir puldamas jį su siurblio vamzdžių sulaužiau (vamzdį, ne Andrių) . Susidomėjau kaip reikėtų šią problemą spręsti, besimokant kažkodėl atsiranda noras kur nors išlieti fizinę jėgą, todėl dažniausia nukenčia kambario nuosavybė. Gal reikia kambaryje kokią kriaušę pasikabinti, kad būtų kur išsilieti … O gal reikia mokytis gamtoje ir karts nuo karto užsiiminėti kokia nors aktyvia veikla… Gal kas pasiūlymų turit?