Jau senokai Saulėtekio barakuose buvo daroma “perestroika”, bet kur buvus, kur nebuvus mūsų valdžia įpūtė mums naujus guolius (žmogiškai kalbant – lovas) Kadangi dauguma mūsiškių miegojo ant lovų sukaltų iš armatūros ir buvusios Lietuvos pasienio pasienio su Australija tvoros (Man atrodo ant jų buvo pajungta elektros srovė, kad žmogėdros kengūros ir ančiasnapiai nepatektų į mūsų tėvynę), tai visi nežmoniškai apsidžiaugė. Kaimynė netgi norėjo mums įduoti savo kambario raktus, kad kai jos nebus galėtume įnešti naująją lovą … aišku vėliau susiprotėjus apsigalvojo Koks gi sveikos smegeninės studentas duotų mums priėjimą prie jo šaldytuvo
Kiti kolegos gailėjosi, kad paleido ilgai po lovomis kaiptas tarakonų ir kerpių armijas, tačiau neatsispyrė įsigyti naują daiktą kurį galima aplaistyti…visomis prasmėmis.

Kaip bebūtų gaila mūsų kambariui tokios renovacijos nebuvo labai už širdies griebiančios, nes neseniai iš tų geležinių lovų susikonstravome triaukštį nakvojimo kompleksą, kuriuo mėgaujames kiekvieną padorią naktį Tačiau kadangi naujieji guoliai per dideli mažam barako kambariukui kaimynai niekaip nesugebėjo sutalpinti jų pas save tai mes kaip premiją už stabilią kaimynystę gavome dovanų sofkutę.

Palyginimui kodėl galime pateikti pavyzdžių, kodėl metalinės lovos geria už paprastas:

• 10 balų skiriu už amortizaciją Gerai ištemptas lovos matrasas geriau išmeta į orą nei akrobatų batutas. Gerai įsisiūbavęs gali ir galvą į lubas arba kambarioko paleistą alaus butelį kaukštelt…i
• 9 balai už patikimumą Pabandyk sulaužyti Atsimenu nutikimą kai po studentiško sūrio viena Medinė lova lūžo pusiau
• 10- Ilgaamžiškumas. Kas ten žino, gal pats kolūkio pirmininkas ar Pulkininkas Čepajavas miegojo mano lovoje… o gal net abu
• 9 balai už higieną – Na į skelbenkę nesukiši, bet ir aplaistyti sunkoka. Be to nedvokia.

Šiandieną grįžęs iš darbo pamačiau tokį vaizdelį:

Padariau protingą išvadą, kad pasieniečiai panorėjo susigrąžinti savo nuosavybę, bet paaiškėjo, kad senų guolių nėra kam išvežti… Teks į makulatūrą sudrožti

Taip pat pastebėjau jog kaimynas gyvenantis kampiniame kambaryje gavo bonusą: 2 for 1 cost – dvigubą guolį su vilku

Kitaip sakant ko tik neprisigalvosi, kai esi platus žmogus Bet vis dėlto gaila, jog tiek gerų dalykų bus išmesta pro balkoną… Juk galėtume iš lovų virtuvėje mėsos rūkyklą įsirengti arba naują tvorą Nemenčinės pabėgėlių stovyklai
Galu galiausiai galėtume į koridorių priimti miegoti pensininką Pamfylą, kuris papasakotu kaip buvo gerai gyventi sovietmečiu.

hmmmmmmmm……. grįžau neseniai iš vieno vakarėlio, studentų atstovybės gimtadienio, ir besiaudama batus pagalvojau “kokio velnio aš sukuosi gyvenime, kaip voverė rate?” Trys organizacijos ir avantiūra, į kurią pasiryžau nerti stačia galva, nesibaigiantys darbai, renginiai, straipsniai, kartais beprasmis lakstymas iš vienos vietos į kitą, bemiegės naktys ir šypsena all day long… kitaip gyventi nebemoku, o juk kažkada mokėjau. Viskas buvo labai paprasta: atsikeli, paskaitos, draugai, geras filmas ir baigiasi diena.

Kai manęs aplinkiniai paklausia, kam tu taip plėšaisi ir kokia tau nauda iš tų organizacijų? Pradedu ”dainuoti” gerai išmoktą dainelę apie naujus draugus, patirtį ir žinias, kurių negausiu “univere”. Bet tikriausiai nė karto taip ir nesusimąsčiau rimtai, kokio velnio aš lindau į tą galerą? Tikrai ne dėl pinigų, jų studentiškose organizacijose nė su žiburiu nerasi, tačiau sumanūs studenčiokai prasisuka ir be jų, iš patirties sakau  :)  Garbės? O ar ji šiais laikais dar vertinama ir reikalinga??!! Draugų? Žinoma, nauji įdomūs žmonės, su kuriais gali ir pablevyzgoti ir rimtai apie gyvenimą pakalbėti. Savirealizacija? Kas be ko, galimybė įgyvendinti savo idėjas, sumanymus, kurie būna kartais “totaly crazy”, kartais nerealiai genialūs

Tik šiandien suvokiau, kad ko gero vis dar naiviai tikiu, jog viena nedidelė žmonių grupė gali kažką nuveikti. Neskiesiu, kad ji gali pakeisti pasaulį, vis tiek nepatikėtumėte , tačiau ji gali “įtakoti” bent jau kelių tūkstančių žmonių gyvenimus. Studentiškų organizacijų žmonės, ko gero tikri naivuoliai ir altruistai, todėl, kad jie negali nusėdėti vietoje nieko neveikdami, todėl, kad juos “veža” bemiegės naktys ir šūsnys dar nepadarytų dabų dienotvarkėje, todėl, kad jie “pamišę” nuo beprotiško gyvenimo tempo ir todėl, kad jie trokšta “čiupti jautį už ragų”, užuot krapštę nosį ir burnoję, kad niekas nieko nedaro, kad studentų gyvenimas būtų įdomesnis ir paprastesnis.

Kai po dešimties ar penkiolikos metų vėl užlipi į sceną ir gali neraudonuodamas prisiminti visus nuveiktus darbus ir didžiuodamasis sau tarti “jo, tada aš pavariau”, tuomet ko gero ir supranti, kodėl būti ir dirbti studentų organizacijojose iš tikrųjų “fucking verta”.

labai gerą klausimą uždavė šių dienų lankytojams barakas.net administratoriai: Kaip vertinate Lietuvos mokslą?

Ir būdamas labai kvailai optimistiškas ir nepatyręs užsienio mokslų patirties atidaviau balsą – puikiai.
Negaliu balsuoti kitaip, nes sistema esu daugmaž esu patenkintas. Paskaitos naudingos (tai suprantu po gero pusmečio arba dar vėliau), užduotys nėra lengvos, tad veiklos yra. Jei pats neįsisavinu žinių, kurias suteikia universitetas, tai pats esu dėl to kaltas ir tada reiktų vertinti save, o ne sistemą.

Ko galima daugiau norėti iš tokios sistemos? taip gal ir gali kažkas būti geriau:

• Geresnių / naujų prašmatniai gražių ir pagal naujas tech. parengtų laboratorijų;
• dėstytojai kurie būtų patenkinti savo darbu ir teiktų mums tik gėrį, vertintų mus pagal visas taisykles, o ne pagal savo asmeninę nuomonę, kad bendrautų su mumis kaip su žmonėmis;
• Praktikai atlikti vertas darbo vietas;
• gal dar ko? bet neįsivaizduoju kas dar galėtų būti geriau ir pasiekiama o ne utopinė vizija…

bet tuo pačiu gali ir būti blogiau:

• neturėtume išvis vietos kur mokytis;
• arba mokymosi vietos būtų nepakenčiamai prastos;
• neturėtume iš ko mokytis ar dėstytojams būtų nesvarbus dėstomas dalykas ir žiūrėtų į savo darbą atsainiai ir už tai jam nereiktų atsiskaityti. Kitaip sakant nebūtų tvarkos mokymo įstaigoje;

Prisiminkim, kaip senoliai sakydavo: “gerai ten kur mūsų nėra”.

Kadangi mes čia, mes ir darome tą Lietuvos mokslą - darykime jį gerai. Ir nepiktnaudžiaukime dėstytoju gerumu ar rastomis pavienėmis sistemos spragomis. Juk jų visada bus… Mokomės sau, bet tuo pačiu ir atstovaujam Lietuvos mokslą, nes taip jau pasirinkom. Bet pasaulis didelis, taip kaip ir pasirinkimo valia jūsų rankose išsirinkti priimtiniausią variantą.

Juk kiek duodam mokslui tiek ir gaunam atgal

tai va, baigėsi mums VU studenčiokams atostogos, grįžau vakar kibt į mokslus! sėdžiu šiandien nuo 8 ryto kambary, darbuojuos…. atstumą nuo savo kėdės iki lango nuėjau turbut tiek, kad sudėjus kartu, bučiau galėjęs aplankyt pajūrį..turiu veiklos, ai dar “dainuot” kažko noras yra aišku nebūčiau taip ilgai užsiiminėjęs jei ne Petras ryte. pažadejo gi Paulių pavežt į darbą, Vencę irgi, net kaimynę kažkur vežėsi[kaip pats vėliau sakė, į hipodromą], tiksliau turėjo vežtis, nes užšalo “bolidas” ir mirė žiurkėnai, kurie turi bėgt ratukais ir gamint elektros srovę jo “akumui”, tad dėdei Andriui reikėjo eit padėt, nes maniškį “akumą” krauna Energizer triušiukas, iki 10 kartų pajėgesnis už žiurkes per pusvalandį sudėjom kelias “batareikas” ir į Petro aparata, ir jis nuvažiavo į darba, atrodo lyg ir pusė bėdos rytas…tik b….miegodamas apsisukinėjau ir……gėliu vazonas, kokio …. jį reik statyt ant kelio??[atsiprašau už necenzūrą]gi tokie “balvonai” kaip aš gali atsitrenkt[mano žiniomis ne tiek jau ir mažai tokių yra][ir tik nesakykit, kad tokiems balvonams vairuot nereik!!! reik... tik dar nesugalvojau kodėl ]…prie progos išsprogdint reiks

aišku jei ne Petras ir jo žiurkėnai viskas būtų buvę gerai, vadinas jis kaltas[Paulius liepė nuostolių atlyginimo prašyt], na bet kita vertus, jei ne toks “šiltas” pavasaris tai ir žiurkėnai nebūtų mirę ir “akumas” būtų pakrautas ir Andrius laimingas…bet… šiais laikais jokio atsakingumo nėra, kada nori tada sninga, kada nori tada sniego nebūna…va “prie ruso” viskas savo vietose buvo, ateina gruodis, bus ir sniego, ir šalnų, o ne kažkada va pasnigs bišky vasarį ar per Velykas, kovo gale, kai turi saulė šviest, bet ta tai ir “gera”, jei pavasaris tai ir šviesk dėl Dievo meilės, o ne š.. malk ten viršuj,gi toks tavo darbas… vien šiandien nuo ryto iki pietų oras keitėsi kokius 4 kartus ir dar taip kardinaliai, nu į ką čia panašu???!!!! greičiau tas klimato atšilimas ateitų, “ba” visai bus bėda, išjungs šildyma tuoj, užšalsim ir mirs Lietuvos ateitis

prisapaliojau aš čia daug, tikiuos bent kažkas viską nuo galo iki pradžių perskaitys

Pabandom iškelti šioms dienoms aktualų klausimą: Ar galiu aš gyventi, be telefono, interneto ir kompo? Ir ar galiu aplamai?

Aš asmeniškai neįsivaizduoju, kaip žmonės seniau galėdavo susisiekti, nežinodami kur koks asmuo randasi… Pvz. imame situacija:

Lietuvių dvaras, Panevėžys. Baxuriukas vardu Anzelmas penkias dienas šukuoja savo arklio uodegą ir ruošiasi pas savo mergužėlę Eutanaziją, kuri gyvena Naujojoje Vilnioje
Užtiuningavęs savo bolidą-eržilą Grūšių, jis joja į svečius pas savo meilę, išgerti motulės vynelio
Iki Naujosios Vilnios kelias tolimas…. O Grūšius daug ryja… kuras brangus (Penkios kapeikos už kupetą šieno)
Na ką… joja, joja ir nujoja… Pasibeldžia į savo mergelės duris, o ten išlenda Pabaisa, pajodžarga motulė, visa taukuota ir sako, kad jos mieloji Eutanazija išėjo su draugeliais tūsintis.
Nu eik tu kralikų galabyt – pagalvojo Anzelmas.. – O juk galėjau paskambinti

Na va taip ir gaunasi, jog aš šias Velykas buvau, “totaliai” be ryšio. Bet rodos, kad išgyvenau
Sunku kai naktį kažkur pasiklysti ir turi mėtyti akmenis kaimynams į langus, kad tave namo įleistu, kai kaimynai pradeda atgal iš tuščių bonkių mėtyti

Parašė: Njuspeipio žurnalistė Inga Lebrikaitė 

Šiandien jau niekas nebestebina: internetinės pažintys, gyvenimas „online“, pokalbiai pokalbių kambariuose „skype“, „msn“ iki ryto, virtualūs bučiniai, šypsenos, pykčiai ar netgi seksas. Virtuali erdvė užvaldė daugumą, pribloškė ir pakerėjo savo neribotomis galimybėmis. Tačiau kas už viso to slypi?

Virtualus gyvenimas verda

Internetinės svetainės kaip „Second life“, myspace.com, facebook.com, pažintys.lt, one.lt – tai tik keletas portalų, kur verda virtualus gyvenimas, kurio taisyklėms dauguma paklūsta. Ką čia slėpti, tikriausiai retas kuris ištveria dieną nenuėjęs ir bent kartą nepatikrinęs savo anketos one.lt portale: „o gal man kas nors parašė“? Atrodytų, kad tai tam tikras modernios visuomenės iškrypimas, tačiau kaip atsispirti šio magiško interaktyvaus portalo traukai? Keblus klausimas. Todėl norom nenorom į galvą ateina tik viena mintis – konspiracijos teorija.

Faktai kalba patys už save

Tūkstančiai jaunų žmonių kas vakarą sėdi „prilipę“ prie savo kompiuterių, naršo internete, tačiau daugumai internetas baigiasi one.lt tinklapyje, kuris pagal apklausų agentūros „Gemius Audience“ duomenis 2007 metais buvo antras pagal lankomumą Lietuvoje. Šioje svetainėje galima turėti savo „draugus“, netgi tikrus, su kuriais švenčiami gimtadieniai, leidžiamas laisvalaikis, dirbama ar studijuojama ir „netikrus“, kurių realybėje nė karto žmonės nėra sutikę, tačiau vos tik išvydę žybsintį užrašą „online“ (angl.k. prisijungęs) nesusilaiko neišsiuntę žinutės: „Labux“. Bendraudami čia asmenys mokosi, keičiasi informacija, žiniomis, patirtimi, įspūdžiais, tobulėja ir nesvarbu, ar tai vyksta tikrovėje, ar virtualiame pasaulyje. Tačiau kai bendravimas apsiriboja tik klausimais: „Koks tavo vardas?“, „Kiek tau metų?“, „Iš kur esi?“, „Gal nori draugauti?“, „Gal į forumą?“, „Įvertink foto“, pasidaro kiek įtartina. Manote, tokius klausimus gali užduoti tik paaugliai? Toli gražu, pasak one.lt direktoriaus, Aldo Kirvaičio, net 77% visų šio portalo lankytojų sudaro žmonės, kuriems yra daugiau kaip 18 metų, o net 44% – virš 25 metų amžiaus.

Keleto šio portalo lankytojų buvo paklausta nuomonės apie tai, kas labiausiai juos domina šiame portale? Vienas iš respondentų, Viktoras, atsakė jog čia galima dažnai sutikti nedraugiškų žmonių, kurie negerbia nei savęs, nei kitų. Paklausta viena iš šios svetainės lankytojų Dovilė, ką galėtų išskirti, ko labiausiai trūksta one.lt, mergina paminėjo, kad labiausiai pasigenda rimtumo, solidumo ir pokalbių kambarių, kuriuose būtų galima diskutuoti įvairiausiomis, portalo lankytojus dominančiomis temomis.

Respondentai teigė jog one.lt daro neigiamą įtaką visuomenei, ypač jaunimui, kurio psichika dar tik formuojasi. „Erotinio pobūdžio nuotraukos, kurios nekelia jokio susidomėjimo šio portalo administacijai, piktina daugumą iš mūsų, tačiau paaugliai matydami, kad tokios nuotraukos yra toleruojamos, nevengia ir toliau jas talpinti šiame portale.“- teigė apklausta Dovilė. Pasak one.lt direktoriaus, jei žvelgtume į one.lt kaip į socialinių ryšių portalus per socialinės psichologijos prizmę, nesunku pastebėti, kad bendraudami, formuodami savo draugų ir pažįstamų ratą, kurdami savo įvaizdį socialinių ryšių portaluose žmonės elgiasi taip pat, kaip ir už interneto ribų.

 Dėdės „verslauja“

Tai kam gi naudinga, kad pusė Lietuvos jaunimo bendrauja per one.lt? Ogi Lietuvos verslininkams, kurie gauna už tai nemenką pelną. Už kiekvieną net menkiausią paslaugą jie reikalauja susimokėti. Jeigu asmuo pageidauja įsikelti daugiau kaip 4 nuotraukas, jis turi atverti plačiai savo piniginę. Seni geri laikai praėjo, kai iš šio portalo visi siuntė nemokamas sms žinutes, atėjo metas, kada ir besireklamuojančios įmonės, siekdamos didesnio potencialių klientų susidomėjo, vis dažniau talpina savo reklamą būtent šioje internetinėje svetainėje.

Viskas turi ir gerąją pusę

Žvelgiant iš kitos pusės, tokia svetainė atveria ir nemažai galimybių. Joje leidžiama parodyti plačiai visuomenei nuotraukas. Taip pat suteikia galimybę plėsti savo draugų ir pažįstamų ratą, sustiprina priklausymo grupei jausmą, leidžia susisiekti su tais draugais ar artimaisiais, kurių kasdien nesutinkame. Pasak šio portalo lankytojos Dovilės, one.lt yra naudingas, nes skatina aktyviau bendrauti su klasės draugais, čia sprendžiami įvairūs klausimai, organizuojami susitikimai. „Smagus dalykas, kad galima įsikelti nuotraukų – pamatai, kuo užsiima pažįstami, kaip pasikeitė”- teigė one.lt nuolatinė lankytoja. Šis portalas suteikia galimybę vertinti kitų lankytojų įkeltas nuotraukas, sekti, ką veikia jų draugai, naudotis nemokamo elektroninio pašto sistema, siųstis mobiliuosius žaidimus ir telefonų skambučius. „Smagu, kad yra priminimai apie gimtadienius”,- tvirtino Dovilė. Kitas one.lt vartotojas, Viktoras, užsiminė, kad ši sistema yra nebloga vieta ieškoti antros pusės, nors jis dažniausiai užsuka į šį tinklapį „dėl pramogų ir bendravimo”.

Tête-à-tête (akis į akį)

O gal šis lyderio pozicijų neužleidžiantis tinklapis tėra tik įtakingų valdžios vyrų gudriai suregztas planas, kuris užtikrina mažėjantį jaunų žmonių nusikalstamumą ir didina elektros energijos vartojimą, nes juk visi „sėdi“ one.lt. Kad ir kaip būtų mes visi renkamės – vieni visagalį internetą, kiti – nuoširdų bendravimą akis į akį prie arbatos puodelio su sausainiais.

P.S. Daugiau Njuspeipio straipsnių galite rasti paspaudę ant dešinėje esančio “banerio”.

Oj oj kaip aktyviai treniravomės. Vos ne kiekvieną dieną tekdavo ridenti rutulį ir mušti kėglius. O grįžus į baraką justi raumenų pavargimą. Bet buvo verta. Smagios akimirkos ir nuotaikos.

KMSL boulinge pasirodėme prasčiau nei tikėjomės. Kol kas “šaudydami į žvaigždes” nieko nepešame… Pule galvojome išeiti į kitą etapą – nepavyko. Boulinge stengėmės surinkti bent jau po 120 taškų kiekvienas per vieną žaidimą. Ne visiems komandos nariams buvo įkandama ši riba. Net ir man…
Bet vistiek esame kupini ryžto užvaldyti nors vieną rungtį.. O dabar kaip tik artėja dažasvydis. O juk counter strike visi esame žaidę ir taikliai šaudę. Tai mums bus vieni juokai. (teoriškai)

Vakar kaip žinia snigo. Snigo daug. Ir taip tirštai. Tsakant žiema atėjo.

Ir pasirodo galima sniegą panaudoti. Ir ne tik piešimui geltona spalva. O kai sniego labai daug DAUG. Ir dar pavasaris, toks žinot kvailysčių laikas. Daug kas šauna į galvą. Galima bent jau tą sniegą sukoncentruoti į vieną vietą… Ir štai kas gaunasi:

Manau ši mįslė bus gana lengva. Bet vistiek pabandykit.